1.1. H praranda gyvybę / patenka į A priklausomybę: Ožka išeina iš namų. Grįžusi ji pašaukia ožkiukus, kad ją įsileistų. Vilkas ožkos žodžiais pašaukia ožkiukus, bet jie neleidžia, pasako, kad mamos balsas plonas. Vilkas pasiplonina liežuvį ir pašaukia ožkiukus motinos žodžiais – ožkiukai jį įleidžia. Vilkas ožkiukus praryja. – 1.1.1.6. + 1.2.1.6.

[45]: Ž 4787(180); V 344(736), 2455(45), 2463(26); R III 99(3), 397(6), 768(284, 287, 544, 545, 568), 777(16), 1038(264, 337, 400), 1113(65), 1120(151), 1150(20), 1484(9), 1581(31), 1858(2), 1870(16), 1885(4), 3108(21), 3109(19), 3165(149), 3613(654), 3987(172), 4852(96), 5159(54, 89); S BsLPY 3 159; D III 226(1013 » 1067), 662(252, 269), 2441(686, 698), 2628(57), 2750(79c), 2907(48, 67), 3907(5, 45), 4325(4). 123 + 2 [5]: Ž 4649(119); R 393(148), 2527(16), 3867(28); S 3014(369); 123 + 158 [3]: Ž 2136(110); R 1850(3a), 2427(1); 212 + 123 [3]; Įvairūs [2]: Ž 3471(673); R 2108(216).

4.1. H patenka į A priklausomybę: 1.1.1.6. + 1.2.1.6. H išvaduoja Ha: Neradusi savo vaikų, ožka susikuria laužą ir virina degutą, o vilkui sako kepanti kiaušinienę. Vilkas prašo paragauti. Ožka liepia vilkui išsižioti, iškišti liežuvį – pila jam į gerklę karštą degutą. – 1.1.1.21.

[82]: Ž 349(43), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 250; V LTU 264, SlŠLP 52, 260(178), 350(244), 422(103), 3024(4); R BsLPY 2 203, DPDI 3, 613(239), 741(10), 768(96, 582), 946(209), 1038(13, 36, 37, 38, 64, 120, 123, 133, 186, 338), 1114(4), 1116(43), 1125(31), 1126(73), 1135(92), 1348(10), 1581(359), 1713(70), 1870(99), 1884(101), 2223(126), 2572(155), 2884(133), 2993(685), 3158a(52), 3198(46), 3835(578, 1499), 5133(244), 5179(89), 5248(115); D DsPSO 127, LTt 3 22, LPD I 4 » StŽ 76, Dvn 16, GP 43, 154, 169, 193, III 38d(5), III 46c(14), III 53(76), III 173(661), III 217(29), 260(353), 662(313), 724(14, 97, 151), 792(3), 795(4), 926(2), 2447(144), 2678(6), 2907(49, 81), 2932(3), 3194(285), 3798(6, 9), 4151(34), 4154(183), 4161(146), 4227(66), 4879(7); N 407(12). Įvairūs [1]: R 544(352).

4.1. <...> H išvaduoja Ha: Ožka randa vilką miegantį, prapjauna pilvą; ožkiukus išima, o prikrauna akmenų. – 1.1.2.1. / 1.1.2.1.; Vilkas, kurio pilvas prikrautas akmenų, pasilenkia prie upės atsigerti ir skęsta. – 1.1.1.22.

[18]: Ž 2924(145), 4791(40); R 10a(239), 1038(20), 1094(257), 1125(100), 1853(33), 1876(6), 1893(79), 1894(10), 4759(404); S I 302(4), 3517(1436); D VPS 1 3, GP 85, 106, 807(1319), 2941(67).

4.1. <...> H išvaduoja Ha: Ožka randa vilką, jį muša – atima ožkiukus. – 1.1.2.13.

[7]: Ž 4972(56), 5035(204); R 1608(98), 1852(84), 2777(22), 3164(533); N 2868(113).

H išsaugo gyvybę: Vilkas pašaukia ožkiukus storu balsu – tie neįsileidžia. Vilkas bando pasiploninti liežuvį, bet dar storiau šaukia. Ožkiukai neįsileidžia vilko.

[3]: V 462(458); R 1038(83); S I 529(25).

H padaro A nepavojingą: Seneliai / lapė verda košę. Vilkas prašo paragauti – karšta košė pilama į gerklę.

[3]: R 1127(44), 1867(6), 1888(1).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare