1.2.1.13. Herojui nepavyksta išvengti pavojingo veiksmo ar situacijos

1.1. H neišsaugo gyvybės: Ponas / vyskupas mato žmogų sėjantį ir pastovintį. Paklaustas žmogus paaiškina sėjąs gerą minutę, o pastovįs blogą. / Ponas mato kiečių tvorą tveriantį žmogų: jis greitai mirsiąs. Žmogus pasako žinąs, jog poną / vyskupą vilkas sudraskysiąs. – 1.1.2.12. / Bernas / medžiotojas pamato vilkų būrį ir įlipa į medį. Jis girdi, kaip laimė / senelis / šventas Jurgis skirsto, ką vilkams ėsti. Pavėlavusiam šlubam vilkui liepiama suėsti tą, kuris medyje. – 1.2.2.12. / Burtininkas ponui išburia / ponas susapnuoja, kad per Kalėdas jį vilkas papjausiąs. – 1.3.0.7.; Ponas / medžiotojas / vyskupas bijo vilko ir niekur neina iš rūmų / užsidaro karietoje / palenda po dėže. Į rūmus įleidžiama šluba moteris / į karietą / po dėže priimama neva nuo vilko bėganti mergaitė. Iš rūmų / iš karietos / iš po dėžės išbėga vilkas, o žmogaus randa tik kaulus. / Bijodamas vilko, bernas atsigula tarp kitų naktigonių. Rytą jo neranda / randa tik jo ranką. – 1.2.1.13.

[17]: Ž 1659(24), 2903(59); V ŠLSP 38, 5092(78); R 10a(5), 600(20126), 1747(27), 1888(7), 2022(113), 2298(7), 4603(31); D III 226(787 = 1056), 865(95), 1824(2), 2750(204), 2898(322), 3165(168). 934 B* + 951 B [6]: S 784(621); D 447(103), 1318(34), 1358(10), 2898(10a), 2940(109); Įvairūs [3]: S 1555(22); D III 161(179), 2932(9).

H gauna informaciją: Karalius / šeimininkas pastebi, kad javai aplink vieną medį išvolioti / švento Jurgio dieną žmogus mato žvėris, einančius prie vieno medžio. Karalius / žmogus lipa į tą medį. Medyje sėdintis karalius / žmogus / girioje atsidūręs senis / bernas / medžiotojas / angelas danguje girdi, kaip vilkų karalius / balsas iš dangaus / šventas Jurgis / Dievas pasako, ką vilkams ėsti. Išgirsta, kad paskiriamas klausančiojo širmas / laukas arklys / marga karvė / našlės karvė su baltu snukiu. – 1.1.2.12. H išsaugo objektą: Karalius / žmogus / angelas ištepa purvu arklį / arklio galvą / nujuodina karvę. Vilkai gyvulio nepapjauna. – 1.1.1.13. H neišsaugo gyvybės / objekto: Karalius / žmogus vėl lipa į medį ir girdi, kaip vilkai skundžiasi paskirto gyvulio neradę. Jiems liepiama pjauti tokią karvę, kokią rasią / ėsti tą, kuris medyje. – 1.2.2.12.; 1.2.1.13.

[6]: R 450(92); K TD 3 p. 48 = VLD p. 275; S BsLPY 3 183; D 1242(842), 1358(7); N MT 2 p. 141 = LTt 4 602. 934 B* + 795 [2]: R 2022(94); D 2379(152); Įvairūs [1]: S 262(291).

4.1. H patenka į pavojingą situaciją: 1.2.2.12. H išsivaduoja: Vilkas nesitraukia nuo medžio, kuriame sėdi jam paskirtas žmogus. Švento Jurgio pamokytas, žmogus nupjauna mažiuką pirštą ir numeta vilkui – tas pasitraukia. – 1.1.1.15.

[1]: D 374d(2339a).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare