1.1.2.12. Herojus stebi antipodą, kai šis naudojasi veikimo laisve

H gauna informaciją (H patenka į pavojingą situaciją): Merginai / seserims peršasi turtingi jaunikiai, kviečia apžiūrėti jų namus. Nuėjusi mergina pasislepia ir mato, kaip broliai atsiveda kitą merginą ir ją nužudo. – 1.1.2.12. (Bernai nubarsto kelią žirniais – pagal ženklus mergina randa jų namus. – 5.1.2.1.; Mergina duoda mėsos namus saugantiems liūtams – tie ją praleidžia. – 1.1.1.20.; Plėšikai negali numauti nužudytos merginos žiedo, todėl nukerta pirštą. Pirštas nukrenta po lova, kur pasislėpusi mergina, tačiau plėšikai piršto neieško ir merginos nepastebi. – 1.1.1.1.; Nužudytos merginos pirštas su žiedu nukrenta po lova; plėšiko sužadėtinė jį pasiima. – 2.1.2.2.). H išsivaduoja: Kai plėšikai sumiega, mergina išeina iš plėšikų trobos ir bėga namo. – 1.1.2.11.; Bėgančią nuo plėšikų merginą žmogus paslepia ratuose po šiaudais / šluotomis ir parveža į namus. – 1.1.2.4. / Mergina slepiasi medyje nuo besivejančių plėšikų. Šie sustoja po medžiu ir besišvaistydami kardais ją sužeidžia, bet lašantį kraują palaiko lietumi ir merginos neranda. – 1.1.1.2. H padaro A nepavojingą: Bernai atvažiuoja į merginos namus ir klausia, kodėl neatėjusi jų aplankyti. Mergina sako sapnavusi, jog buvusi jų namuose ir mačiusi, kaip nukirtę kitą merginą. Ji parodo merginos pirštą. Plėšikai suimami. – 5.1.4.1.

[139]: Ž DSPŽ 1 p. 80, 462(200), 783(720), 1539(69), 2270(117), 3237(130), 3435(62), 3562(44), 3578(4), 4029(35), 4057(78), 4545(45), 4546(47), 4650(267), 4731(13), 5046(112), LVIA f.1135 a.10 Nr.175 p.51; V SlŠLP 78, 270(516), 368(51), 462(17, 22), 770(58), 1329(25), 1352(79), 1776(25), 2455(14), 2463(24, 51), 3107(86), 4947(41), 4950(131); R MT 9 254, I 531(2), 10b(218), 218(1218), 260(174, 427), 262(288), 280(15), 398(248), 405(265), 421(94, 140, 162), 456(12, 24, 37), 476(11), 545(121), 768(42, 123, 196, 227), 858(4), 882(75), 1111(45), 1115(65), 1257(143), 1304(116), 1441(105), 1500(276), 1747(26), 1767(99), 1831(201), 1852(14), 1858(103), 1869(3), 1885(41), 1896(63), 1915(27), 1966(78), 1984(61), 2023(189), 2059(48), 2094(351), 2297(44), 2368(246, 657), 2787(147), 2812(97), 3107(6), 3108(6), 3153(1), 3205(95), 3414(393), 3987(4), 3991(122), 4851(43); K SchLG 134 = BsLPY 1 11, 2269(388); S BsLPY 3 126, LTt 4 36, I 159(3), I 602(3), 307(120), 395(27), 449a(87), 489(29), 507(21), 784(615), 960(294), 1047(21), 1264(734), 1360(108), 1555(20), 2274(368), LLTIR F2–437; D III 173(131, 300, 606), 211(25), 449b(63), 450(54), 662(233, 248), 724(105), 792(45, 175), 794(32), 807(1217), 899(37, 50), 1238(3, 22), 1305(10), 1555(81), 2009(49), 2379(139), 2441(816), 2641(28), 2750(191), 2786(55), 3150(88), 3165(46), 3589(6), 3907(25), 4162(244), 4303(53).

H patenka į pavojingą situaciją: Mergina pasako tekėsianti tik už berno su sidabrine nosimi / su žalia barzda / su juodais ūsais ir barzda / su raudonais plaukais; toks jaunikis atsiranda, kviečia merginą į savo dvarą. – 4.2.0.2. / Tėvas pasilenkia gerti iš šaltinio – žaltys jį nutveria už barzdos ir sako paleisiąs tik tada, kai jam pažadės dukterį; tėvas pažada. – 1.2.1.5. / Audėja, verpėja ir siuvėja vakaruoja ir užgęsta žiburys. Siuvėja eina ugnies, nueina į namus girioje. – 1.2.1.6. / Mergina susilažinusi eina į kapus kryžiaus parnešti. Prie kapų ji randa pakinkytą arklį ir parvažiuoja; tai būta kapinių vagių arklio. – 1.2.1.16. H gauna informaciją (H patenka į pavojingą situaciją): 1.1.2.12. H išsivaduoja: Mergina sėdi plėšikų namų rūsyje. Kai ji kilsteli rūsio dangtį, plėšikas mano, kad nužudytoji pana dar

gyva. / Mergina bėga iš plėšikų trobos ir sukrebžda, o plėšikai mano, kad pelės krebžda. – 1.1.1.2. H padaro A nepavojingą: 5.1.4.1.

[10]: V 2851(329); R 346(121), 368(161), 619(37); S I 494(3); D III 179(140), 211(18), 724(119), 1074(120), 3537(102). 956 B + 955 [16]; 956 B* + 955 [5]; 956* + 956 B + 955 [14]; Įvairūs [4]: Ž 3148(368); K BsLP 2 p. 227; S 1311(5), 2274(248).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare