1.1.1.2. Herojus pasiekia, kad antipodas neteisingai vertintų aplinką

6.1. H gauna informaciją: Mergina nueina į klėtį naujo kuodelio – sučiumpa barzdą; supranta, kad tai vagis. – 1.1.3.7. H padaro A nepavojingą: Mergina sučiumpa klėtyje pasislėpusio vagies barzdą ir sako, kad šis kuodelis šiurkštus / šlapias, reikia imti kitą / tą paliksianti motinai / mergina nieko nesako / sako nieko nerandanti ir išeina. – 1.1.1.2.; Mergina pasako vyrams apie vagį; tie vagį suima. – 1.1.2.10. / Mergina ima dainuoti, kaip ji ištekėjusi turės sūnų ir jį šauks vardu, – atbėga bernai. – 1.1.2.14. / Vyrai nuritina nuo aukšto “vagį”. Pasirodo, kad tai nuobrukų pundas. – 1.1.1.27.

[40]: Ž StŽ 135, 1290(4), 1471(225), 1499(117), 1782(16a), 2331(236), 4542(82), 4636(88), 4868(206), 5049(31), 5057(65); V SlŠLSA 2, 270(517), 3831(10), 5001(60), 5092(323); R 262(202), 1184(61), 1250(26), 1594(13), 1713(171), 1992(158), 2378(119), 3108(116), 3987(264), 4759(449); K 3526(37), 4639(42, 297); S BsLPY 2 75, BsLPY 3 19, I 133(96), 732(231), 3181(15); D III 226(617), 2368(291), 2626(36), 2907(32 ~ 33); N I 157(2). Įvairūs [1]: S 449a(86).

6.1. H gauna informaciją: Žmogus saugo tvartą ir sučiumpa palovėje barzdą. / Mergina eina į klėtį gulti, pasilenkia ir pamato, kad po lova maskolis. / Mergina ir vaikai valgo – pakrosnyje ima rėkti avelė, kad ir jai kukulių paliktų. – 1.1.3.7. H padaro A nepavojingą: Žmogus pasako užmiršęs kibirą / cukraus atsinešti / sako, kad reikia atnešti avelei šieno, – išeina ir užrakina tvartą / klėtį. – 1.1.2.2.; 1.1.2.10. / Žmogus liepia burliokui suvalgyti statinę anglių, o kitą statinę priverkti. Burliokas ima melstis ir priverkia statinę. – 3.1.0.6.

[3]: V 45(38); R 1250(39), 3719(95).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare