1.1.2.12. Herojus stebi antipodą, kai šis naudojasi veikimo laisve

6.1. H padaro A nepavojingą: Žmogus / kareivis nakvoja miške. Prie laužo ateina plėšikas. Kai jis valgo, pasismeigęs peiliu mėsą, žmogus suduoda per ranką. Peilis įsminga į plėšiko gerklę. – 1.1.1.23. / Važiuojantį per mišką žmogų pasitinka plėšikas. Žmogus jį įveikia ir užmuša / paleidžia gyvą. – 1.1.1.24. H gauna gėrybių: Žmogus turi plėšiko peilį / lazdą. Pas žmogų užeina plėšikas ir labai žiūri į savo peilį / lazdą. / Žmogus užeina į plėšiko namus ir girdi namiškius kalbant, kad gaila lazdos / karčemininkas sako, jog plėšikas medinėje lazdoje nešiojęs pinigus. Žmogus randa pinigus / suranda lazdą, o joje – pinigus. – 1.1.2.12.

[13]: R 421(79), 1713(119), 2812(62), 3101(244); S BsLPY 4 210, 217, 372(87), 521(101); D III 53(78), 491(6), 1242(805), 1315(165), 5116(168).

6.1. H padaro A nepavojingą: Žmogus paveža raišą elgetą. Pamatęs, kad tas nusirišo medinę koją, o abi kojos sveikos, žmogus išstumia elgetą iš ratų. – 1.1.3.7. / Žmogus imasi su raišu arkliavagiu ir jį nužudo. – 1.1.1.24. H gauna gėrybių: Žmogus turi / randa gulinčią miške vagies medinę koją. Žmogus nori sudeginti koją ir ją perskelia / paspiria – pasipila pinigai. – 2.1.2.2.

[2]: R 1722(134); S 1734(24).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare