Paieška Bronislavos Kerbelytės "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge"

Žanrinis skyrius: Pasakos apie gyvūnus
Žanrinis poskyris:Žmogus ir gyvūnai
Tipo numeris ir pavadinimas:AT 154 - „Kad tave meška suėstų“
Tipo variantų ir kontaminacijų skai?ius: [73; 23]
Tipo aprašymas:
 

1.1.1.19. Herojus pasiekia, kad sumažėtų antipodo galimybės

1.1. H padaro A nepavojingą: Žmogus prašo mešką neėsti jaučio / jo paties, kol jis pabaigs arti. - 1.1.1.11.; Meška guli prie žmogaus ratų. Atbėgusi lapė klausia, kas guli, gal meška. - Kaladė. - Jei būtų kaladė, gulėtų ratuose, būtų pririšta, būtų kirvis įkirstas. Meška prašo žmogaus taip padaryti. - 1.1.1.19.

[4]: R 1188(146), 1508(434), 3153(22); S 3517(1665). 1030 + 154 [5]; Įvairūs [3]: R 1064(68); D LPDI 11, 2750(202).

(4.1.) H padaro A nepavojingą (H įsigyja pretendentą į objektą): 1.1.1.11.; 1.1.1.19. (Žmogus pažada duoti lapei vištų. - 1.1.1.16.). H likviduoja A: Žmogus sako atnešęs lapei vištų, o paleidžia šunis.Tie lapę sudrasko. - 1.1.1.23.

[9]: Ž 4545(221); V 4883(1140); R 1038(148, 311), 1164(7), 1831(175), 3905(928); D StŽ 80, I 652(2). 1030 + 154 [3].

H padaro A nepavojingą (H įsigyja pretendentą į objektą): 1.1.1.11.; 1.1.1.19. (1.1.1.16.). H sukelia pavojų A: 1.1.1.23. H praranda gyvybę: Lapė klausinėja, ką darė jos kūno dalys, kai šunys vijosi. Kojos, akys, ausys stengėsi, kad lapė pabėgtų, o uodega kliuvusi už kelmų. Lapė išmeta uodegą šunims. - 1.2.1.3.

[25]: Ž DSPŽ 1 p. 127, BLM p. 297, I 144(47); V LTU 271, 278(5); R BsLPY 2 194, I 527(3a), 393(167), 456(4), 1851(5), 1852(109), 2049(4), 5080(45); S LBr 26 = BsLPY 1 120 = LTt 3 43, 452(55); D LPDI 8, Dvn 18, GP 83, 474(22), 686(55), 797(49), 899(56), 2442(129), 3164(546); N 198(232). 1030 + 154 [9]; Įvairūs [1]: N 2173(1).

4.1. H patenka į pavojingą situaciją: Artojas sukeikia, kad arklį meška suėstų. - 1.2.1.11. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.19.

[1]: R 978(77).

<...> H padaro A nepavojingą (H įsigyja pretendentą į objektą): 1.1.1.11.; 1.1.1.19. (1.1.1.16.). H likviduoja A: 1.1.1.23.

[2]: Ž LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 61; D 2641(34).

<...> H padaro A nepavojingą (H įsigyja pretendentą į objektą): 1.1.1.11.; 1.1.1.19. (1.1.1.16.). H sukelia pavojų A: 1.1.1.23. H praranda gyvybę: 1.2.1.3.

[10]: R 1681(116), 2124(9), 2622(57); D III 163(151), 724(43), 1076(607), 1422(14), 2443(204), 3273(9), 3864(84).

1.1.1.23. Herojus provokuoja antipodą tapti pasiekiamu

H padaro A nepavojingą: Žmogus prašo vilką jo neėsti: atnešiąs maišą maisto. Jis atneša maišą šunų. - 1.1.1.23.

[1]: K TD 7 142.

H padaro A nepavojingą: Lapė žada pjauti žmogaus arklį / reikalauja atlyginimo, sakydama, jog žmogų nuo vilkų atgynusi / pjauna žmogaus vištas. Žmogus žada atnešti maišą vištų, o paleidžia šunis. - 1.1.1.23. H praranda gyvybę: 1.2.1.3.

[6]: R 1126(16), 1359(93); K SchLG 122 = BsLPY 1 5; S I 133(240); D 2750(778), 4162(248). Įvairūs [1]: V 768(448).

H gauna padėjėją: Moteris prašo lapę ištraukti ją iš duobės / žmogus prašo lapę paganyti žąsis, žada duoti žąsiuką. - 1.1.1.16. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.23.

[2]: V 3177(26); R 2429(47).

1.2.1.3. Herojus tampa antipodo pasiekiamas

H praranda gyvybę: 1.2.1.3.

[13]: Ž 768(477); V I 142(57); R 70a(1108), 544(253), 720(2), 1094(8), 1558(28), 1947(78); K JrkLM 14 = BsLPY 1 49, SchPP 54 ~ 1583(47);; D 4154(102), 4433(45). Įvairūs [2]: D III 135(29a); N I 530(3).

 

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare