1.1.1.19. Herojus pasiekia, kad sumažėtų antipodo galimybės

1.1. H pakenkia A: Jaujoje, kurioje vaidenasi, žmogus tirpina šviną, o velniui sako taisąs akims vaistus. Velnias prašo pagydyti jam akis. Žmogus pririša velnią prie akėčių ir išdegina akis. Velnias pabėga. – 1.1.1.19. / 1.1.1.19.; Velnias klausia, koks žmogaus vardas. – "Aš Pats". Velnias šaukia, kad akys išdegintos. Kiti velniai klausia, kas taip padarė. – "Aš Pats". – 1.1.1.1.

[30]: Ž DPM p. 16 = LTt 3 209 = DŽT 2 525, 322(184), 462(256), 1279(276), 1629(6), 2269(121), 2954(43), 4729(390), 4827(25); V 3783(914); R BsLP 1 p.63, BsV p. 368, 985(81), 1832(434), 1899(86), 3108(87), 3165(85), 5065(30), 5137(67); K 2268(118, 215); S I 133(36), 3079(42), 3517(1664), 4575(207); D VPS 1 19, 795(52), 2641(57), 2750(379), 2771(15), 3719(70). Įvairūs [3]: V 3445(166), 4846(63); R 3107(314).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare