1.1.1.18. Herojus imituoja grėsmę antipodui

H gauna nuotaką: Kareivis / studentas pernakvoja dvare, kuriame vaidenasi, išvaro velnius. Už tai gauna žadėtą pono dukterį. – R 4.1.0.3. H suvaržo A: Žmogus išgręžia sienoje skylę ir sako, kad velniai būtų gudrūs, jei į ją sulįstų. Velniai sulenda, o žmogus užkala skylę šermukšnio kaiščiu. – 1.1.1.21. H išsaugo gyvybę: Velniai nori atkeršyti kareiviui / studentui ir prie pelkės jį pagauna. Žmogus prašo leisti atsisveikinti su žmona – pakelia sijoną. Velniai mano, kad juos vėl varys į skylę, ir pabėga. – 1.1.1.18.

[28]: Ž DSPŽ 1 p. 72, 1936(3), 3471(806, 1287); R BLLS 713, 260(244), 398(241), 405(237), 861(9), 2297(30), 2355(101), 2544(207), 3109(83), 3164(521), 3166(157), 3241(225), 3987(225); S I 125(6), 465(16), 449a(13), 807(1182), 1186(296), 2441(839), 2771(360), 3864(57), 4302(118), 4332(194), 4426(80). 326 + 1154* [3]; 330 B + 1154* [4]; 1061 / 1062 + 1154* [2]: R 979(35); D 5112(301); Įvairūs [5]: Ž 370(94), 5054(167); R 5159(327); S BsV p. 300; D 2750(50).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare