4.1. H patenka į pavojingą situaciją: Verpėja ilgai verpia šeštadienio vakare –balsas už lango liepia sruogai lipti nuo sienos ir atidaryti duris. – 3.2.0.3. / Vakaruojančios merginos įsileidžia į trobą ponaičius / eidama į vakarėlį, mergina pakviečia ateiti mirusį vaikiną / žmona labai verkia mirusio vyro; tas ateina. – 1.2.1.8. / Mergina nakvoja jaujoje; prisistato ponaitis ir veda ją šokti. / Velnias pagriebia naktį einantį berną ir nepaleidžia – 1.2.1.3. / Žmogus jaunystėje užrašo velniui sielą; velnias ateina jos pasiimti. – 1.2.1.5. H išsivaduoja: 1.1.1.4.

[27]: V 36(32), 2079(175), 2202(172); R Dbn 37, 368(297), 469(95), 544(222), 1121(189), 1126(88), 1331(21), 2008(84), 2202(173, 174), 2411(85, 122), 2477(194), 3109(34), 3158b(2), 3176(33), 3198(48), 3835(1792); S BsLP 1 p. 45, BsLPY 4 59 = LTt 3 213, 1190(243), 2274(561); D 1421(32), 1572(3). 363 + 1199 A [3]; 365 + 1199 A [25]; 365 B* + 1199 A [37]; Įvairūs [6]: V 260(36), 4550(2); R 3242(185); D BLLS 360, Dvn 22, 4318(135).

1.1. H nepatiria malonumo: Velnias mato, kaip moterys verpdamos linus bučiuoja, ir nori, kad jį bučiuotų. Velnias įlenda į lino sėklą ir kenčia lino kančias, bet pabėga, kai moterys ima šukuoti pluoštą šepečiu. – 3.2.0.6.

[13]: Ž DSPŽ 1 p. 112, 1269(7), 3470(183), 4793(36), 4794(107), 4859(98), 4871(133); V 3188(66); K LŽ 156; S DPDI 80; D 1824(382), 3164(427); .N 2145(191).