1.1.1.18. Herojus imituoja grėsmę antipodui

1.1. H išvengia darbo: Žmona teisinasi, kad neverpianti, nes neturinti lenkčio. Vyras eina į mišką medžio lenkčiui kirsti, o žmona pasislėpusi dainuoja: “Kas lenktį kirs, to pati mirs”. Vyras nekerta. – 1.1.1.18. / 1.1.1.18.; Žmona prideda į katilą pakulų ir liepia vyrui saugoti, kad kalaitė neperšoktų: siūlai į pakulas pavirstų. Vyras nenusaugo kalaitės – žmona barasi, kad jos siūlus sugadino. – 1.1.1.2.

[16]: Ž 470(13), 2331(228), 4058(134), 5053(209); V SlŠLSA 18, 267(20), 1674(36); R 1681(142), 3200(53); S DPDI 87; D DPDI 88, 474(21), 2907(68), 3187(90), 3285(5); N I 157(1). 1405 + 902* [24]: Ž 1691(11), 2704(207), 4546(42), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 179 p. 44; V 358(621), 1555(65), 1675(31); R 260(195), 1747(12), 3445(187); K TD 3 p. 52; S 28(352), 452(38), 1349(6), 2591(21), 2861(8), 3014(371), LKAR 23(57 – 6); D 662(308), 686(53), 731(201), 2786(195), 3800(65); N 3126(122); 1405 + 1370 B* ir kt. [2]: V 1517(1); D 474(34); 1405 + 1383 + 902* [4]: Ž 2514(89), 4056(120); R BsLPY 2 160 = LTt 4 125; D I 159(1); 1383 + 1405 + 902* + 1370 B* [7]; Įvairūs [1]: Ž 284(536).

1.1. H apkaltina A: 1.1.1.2.

[3]: R 1729(4), 3098(291); S I 133(249).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare