1.2.1.25. Herojus neteisingai vertina aplinką

1.1. H praranda prestižą / gėrybes: Mergina laukia piršlių. Motina pataria apsivilkti palaidinę, prisijuosti prijuostę. Duktė nusirengia ir apsitaiso taip, kaip motina sakė. Mergina vaišina piršlius. Pasilenkia paimti kiaušinių – piršlys meta sviestą į nuogą užpakalį. Mergina nusigramdo sviestą ir sako, kad motina liepusi valgyti, o ne mėtyti. / Mergina turi daug kraičio. Apsimetę piršliais, vaikinai vežasi ją su kraičiu. Apvežę aplink sodybą, liepia eiti neva į jų trobą. Mergina stebisi, kad viskas taip, kaip ir jos namuose / lipa ant krosnies ir sako, jog namuose jau būtų begulinti. Tėvai pamato, kad nebėra kraičio. – 1.2.1.25. / 1.2.1.25.; “Jaunikis” pasisako pavardę – “Šitokis” / “Ar nematei tokio”. Tėvas užsideda skrybėlę, į kurią buvo sudėti sudužę kaiaušiniai, ir klausinėja, ar kas nematė Šitokio. Žmonės šitokio nematę. – 1.1.1.1.

[33]: Ž 314(4), 783(189), 818(40), 2489(59), 4506(84); V 260(57), 527(16a), 1170(501), 2513(11), 2748(19); R 260(201), 421(28, 85), 585(55), 977(271), 1608(53), 1950(171), 2297(37), 2787(140), 3199(29), 3991(176); S BsLPY 3 129, 874(360), 1001(126), 1004(3), 2274(295), 2948(284); D 662(290), 731(209), 2440(70), 3155(140), 3517(2940), 4575(1515); N 2145(35). Įvairūs [1]: Ž 4029(19).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare