1.1.2.11. Herojus pasiekia, kad susilpnėtų reikalingo objekto apsauga

6.1. H paima objektą: Vagis iškinko snaudžiančio žmogaus arklį / numauna vedamo arklio kamanas, arklį nusiveda, o draugas “pasikinko” / užsimauna kamanas. Jis sako žmogui, jog už nuodėmes buvęs paverstas arkliu, o dabar atvirtęs. Žmogus paleidžia vagį. – 1.1.2.11. H išvengia bausmės: Vagys parduoda vogtą arklį. Jį atpažįsta savininkas ir šnibžda į ausį: ”Ar vėl nusidėjai?” / įtikinėja pirkėją, jog tai ne arklys, o žmogus. – 1.1.1.2.

[39]: Ž LTRn p. 394 = DKL 193, Krž p. 491, 462(391), 486(19), 3471(190, 821), 4636(163), 4729(222), 4874(47); V 350(221), 3445(196), 4941(236); R BsLPY 2 156, I 527(1), 398(291), 405(301), 585(34), 768(23), 1104(16), 1713(126), 1909(128), 2020(47), 2368(634), 2632(33), 3107(71), 5137(85); K 2876(98); S 914(19), 3014(240); D 787(2), 1255(263), 1315(176), 3150(178), 3155(57, 103), 3203(256), 3923(77), 4159(206); N Auš 1935 Nr. 13 p. 199, 398(229). 1529 + 1525 A / 1525 D [4]: V 3783(782); R BsLPY 2 89; S 2851(317); D 807(1259).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare