1.1.1.23. Herojus provokuoja antipodą tapti pasiekiamą

4.1. H patiria nesėkmę: Žmogus veda jautį parduoti. Sutiktas ponas jį atima / nuperka kaip ožį. / Turguje ponas sako, kad žmogus parduoda ne jautį, o ožį; žmogus gyvulio neparduoda. – 1.2.1.10. H pakenkia A: Žmogus apsimeta esąs dailidė, vedasi poną į girią medžių apžiūrėti. Kai ponas apkabina medį, suriša jo rankas ir prilupa. / Žmogus apsimeta gydytoju ir ateina sumušto pono gydyti. Nuveža poną į pirtį “gydyti” ir primuša. / Ponas važiuoja su sargyba. Žmogus pasamdo čigoną, kad sušuktų: “Jautis ne ožys!” Sargai vejasi čigoną, o žmogus prilupa poną. – 1.1.1.23.

[41]: Ž DSPŽ 1 p. 107, 438(103), 1936(4), 3237(74), 3471(198), 3665(530, 878), 4636(333), 4788(121), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 63; V SlŠLP 152, 356(168), 368(41), 4196(13), 4941(246); R BsLPY 2 165, 10b(203), 262(35), 406(237), 626(385), 829(13), 2293(32), 3200(59), 3205(97), 3835(1113); S BsLPY 3 15 = LTt 4 54, 1001(8), 1004(19), 1734(7); D III 217(66), 428(52), 449a(58), 724(130), 795(25), 899(6), 1434(53), 2379(155), 3165(167), 3167(96), 3187(60), 4562(77). Įvairūs [4]: Ž DPM p. 78 = DŽT 2 517, 2954(58); R 3991(205); D 2941(72).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare