1.1.2.1. Herojus imituoja esąs antipodo paskirtoje vietoje

H patenka pas A: Vagis mato važiuojant vestuvininkus. Jis pasikaria už kojų krūme, paskui užbėga užuolanka ir vėl pasikaria. Vestuvininkai mano paklydę, eina žiūrėti kelio, o nuotaką palieka. – 1.1.2.11.; Vagis pasako nuotakai, kad jis angelas ir atėjęs jos gelbėti nuo mirties. Nuotaka pabėga. – 1.1.1.18.; Vagis apsirengia nuotakos rūbais, nuvežamas į jaunikio namus. – 2.1.2.5. H pasišalina: Nuotaką vaizduojantis vagis sako norįs į lauką – išleidžiamas, bet pririšamas virve. – 1.1.2.2.; Vagis pririša virvę prie ožkos, o pats pabėga. Jaunasis įsitraukia ožką. – 1.1.2.1.

[2]: R 10b(111); D 208(63). 1538* + 1525 H₄ [3]: V 2961(168); R 407(3), 3987(22); 1525 D / 1525 E +1538* [15]; Įvairūs [3]: R 3835(1420); D III 161(21, 50).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare