1.1.2.1. Herojus imituoja, kad jis yra antipodo paskirtoje vietoje

H pasišalina: Mergina išteka už kvailo jaunikio / juokdarys persirengia jaunosios drabužiais. Jaunoji prašosi išleidžiama į lauką. 1.1.2.2.; Jaunikis pririša prie jos virvę, o pats laiko kitą virvės galą. Jaunoji pririša virvę ožkai, o pati pabėga. – 1.1.2.1. H demonstruoja nežinojimą: Jaunikis traukia virvę ir įsitraukia ožką. Jis šaukia, kad jaunoji su barzda. Motina atsako, kad taip turi būti. Šaukia, kad jaunoji su ragais. Motina pamato lovoje ožką. – 1.2.1.25.

[17]: Ž DSPŽ 2 p.10, 1243(45), 1659(150, 153), 1692(98), 4971(42); V 1427(31), 3116(720); R 585(105); K 2268(18, 253), 3426(84); S LBr p. 173 = BsLPY 1 104, BsLPY 4 195, 784(243); D 1074(125), 1289(186), 1538(121). 1525 E / 1525 D + 1685 [2]; 1642 + 1685 [2]; 1691 B + 1696 + 1685 [3]; Įvairūs [3]: R 1581(148); S 2291(502); D 449a(110).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare