1.1.2.8. Herojus stengiasi atlikti neįmanomą veiksmą

H patenka į kitą pasaulį: Elgeta / medžiotojas pasodina pupą – ta užauga iki dangaus. – 1.1.2.16.; Pupos stiebu žmogus įlipa į dangų. / Žmogus sutinka senelį. Tas įsideda žmogų į skverną ir nuneša į dangų. / Žmogus sužino, kad danguje už muses ir uodus duodama karvių. Jis prisigaudo uodų ir musių, randa aukštą medį ir įlipa į dangų. – 1.1.2.4. H suvaržomas: Žmogus nori grįžti į žemę, bet pupa nulūžusi / medžio nebėra. Jis nusiveja iš pelų / iš papjautų galvijų odų virvę. Žmogus leidžiasi iš dangaus, bet virvės pritrūksta. Jis iš viršaus pjauna, apačioje priduria. – 1.1.2.8.; Žmogus šoka žemyn, krisdamas įsminga į pelkę iki juostos. – 1.2. 1.12. H išsivaduoja: Ant įsmigusio į pelkę žmogaus galvos antis susiveja lizdą, sudeda kiaušinių. Vilkas ateina kiaušinių gerti. Žmogus nutveria vilkui už uodegos. – 1.1.1.23.; Žmogus įsitvėręs vilko uodegos. Vilkas bėga ir ištraukia žmogų iš pelkės. – 1.1.2.4.

[14]: Ž DPM p. 17 = DŽT 2 541, 4971(11); V 69(496), 768(488); R 777(20), 861(12), 5065(35); K 3526(87); S 732(339), 2812(133), 6167(397); D 807(148), 3285(11), 3924(309). 1889 E + 1882 / 1882 A ir kt. [8]: Ž DSPŽ 1 p. 259, 5055(49), LVIA f. 1135 a.10 Nr. 175 p. 320; K 2744(50), 3526(79); S BsLP 2 p. 34, 784(209); D 3013(138); 1920 C / H + 1889 E ir kt. [5]: Ž 2954(59), 2367(227); V SlŠLP 94; R 5060(11); D 2940(65); Įvairūs [3]: R 2812(7); S 1555(55), 1658(354).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare