1.1.1.9. Herojus pasiekia, kad suvaržymo ar likvidavimo priemonė taptų neveiksminga

4.1. H suvaržomas: Žmogus plaukia laivu – didžuvė jį prarija. – 1.2.1.3. / Sūnus plaukia laivu ir girdi karvelius kalbant, kad tėvas jam nuplaus kojas. Tėvas tai sužino ir liepia sūnų įmesti į jūrą. – 1.2.1.16.; Įmestą į jūrą sūnų prarija didžuvė. – 1.2.1.3. / Vargšas atiduoda seneliui skepetą. Tas pasako gerą žodį, kad be laiko mirties nebus. – 1.1.2.9.; Laivo kapitonas žada duoti maišą pinigų tam, kas vietoje jo puls į marias. Žmogus prisimena gerą žodį ir puola į marias. – R 2.1.2.6. (Puolusį į marias žmogų prarija didžuvė. – 1.2.1.3.) H išsivaduoja: Žuvies prarytas žmogus susikuria laužą, pjausto žuvį, kepa ir valgo. Žuvis nudvesia, žmogus išlenda iš vidurių. – 1.1.1.9.

[6]: V SlŠLSA 334; R 3107(280); S BsLPY 4 229, 1047(17), 2368(600); D 874(313). 725 + 1889 G [3]: R 398(242), 882(57), 5257(61); Įvairūs [1]: R 262(73).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare