3.1.0.10. Herojus demonstruoja, kad jis daiktus ir reiškinius pažįsta

1.2. H gauna objektą: Elgeta eina pas šykščią šeimininkę ir sako būsiąs apdovanotas. Taip ir atsitinka. – R 2.1.2.6. H išlaiko bandymą: Moteris klausia, iš kur elgeta. – Jis iš ten, iš kur šeimininkė. Moteris klausia, ar tebėra kieme didelis akmuo. – Supuvo. – Ir panašu buvo, kad supus: vis šlapias ir šlapias. Ar tebėra tėvo juodas šuo? – Išėjo į urėdus. – Panašus buvo: vis lodavo. Ar tebėra tėvo kūdra? – Sudegė. – Panašu buvo, kad sudegs: vis rūkdavo.– 3.1.0.10.

[23]: Ž 4545(42); V 1061(3); R LTt 4 170, 405(273), 768(369), 816(53), 898(129), 910(40), 2029(30), 2544(190), 3235(332); S BsLPY 4 191, 521(98), 2096(3); D III 163(150), III 173(161), 449a(66), 807(1244), 899(39), 925(48), 1555(95, 110); N Auš 1933 Nr. 16 p. 8. Įvairūs [2]: R 3613(669), 3905(909).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare