1.1.1.2. Herojus pasiekia, kad antipodas neteisingai vertintų aplinką

1.1. H įtikina A: Vienas melagis sako, kad jo šalyje / Ryme trobos tokios didelės, kad gegnės debesis siekia. Kitas melagis pataiso, kad darbininkai kirvius ant debesų pasideda. Vienas sako, kad iš vienos kopūsto galvos statinę pripjausto. Antras sako matęs kopūsto galvą ketvertu arklių vežant. Vienas sako, kad sūrius arkliais minko. Antras minkant nematęs, bet radęs į sūrį kumeliuką įminkytą. Vienas sako, kad paukščiai tokie dideli, jog praskrisdami saulę šešias dienas užtemdo. Antras radęs tokio paukščio plunksną, kuri dešimt dešimtinių žemės užklojusi. Vienas matęs girnas prieš vandenį plaukiant. Antras matęs, kad ir girnius ant jų sėdėjęs.

[33]:Ž RA p. 474, 1727(23); V LTt 4 168 = StŽ 102, ŠLSP 66, 198(240) = 1590(3), 1058(176), 2079(272), 3001(100), 3445(161), VUBR F1 - F 646 p. 255; R I 301(32), I 804(1), 10a(53, 102), 421(27), 768(379), 1713(149), 3107(147), 3235(333); K 4639(9); S I 495(2), 381(113), 692(19), 783(288), 1190(261), 2291(192), 2717(101), 2851(302), 3079(25), 4889(209), LKAR 6(4); D 1240(213), 2613(7); N LP 17. Įvairūs [2]: Ž LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 320; N 2145(159).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare