3.1.0.9. Herojus pasinaudoja žiniomis apie konkretų personažą arba objektą

1.1. H išlaiko bandymą: Atlėkė genelis su dideliu guželiu. – Kam tas guželis? – Pinigams dėti. – Kam tie pinigai? – Dalgiui pirkti. – Kam tas dalgis? – Šienui pjauti. – Kam tas šienas? – Karvėms ėsti. / Liuli liuli šiaudų kūlį. – Kam tas kūlys? – Karvėms ėsti. / Pinu pinu pynę. – Kam ta pynė? – Karvėms pirkti. / Žmogeli, ką tu veiki? – Šienelį šienauju. – Kam tas šienelis? – Karvėms ėsti. – Kam tos karvės? – Pienui duoti. Pienas – sūriams daryti, sūriai – piemenims graužti, piemenys – kiaulėms ganyti, kiaulės – kalnams knisti. – Kas tame kalne? – Alavinė piesta. Piestoje sidabrinis bliūdas, bliūde aukso šaukštas, šaukšte aguonos grūdas. – Kur tas grūdas? – Paukščiai sulesė, jie už marių nuskrido, marios žolynais užaugo, žolynus panos išraškė, panos nutekėjo, pasenėjo, pamirėjo – pelenuose, akmenuose / panos už ponų nutekėjo, ponai karan išjojo. – Kur tas karas? – Po kukutės uodega / iš čia nesimato / senio maišely, senės krepšely. / – Kam tos bobos? – Parakui trinti, parakas kiškiams šaudyti, kiškiai ponams valgyti, ponai ant geležinio kablio pakarti / puodan šikti / mėšlui minti / žmonėms varginti / raštams rašyti. – 3.1.0.9.

[42]: V 4127(11); R LRš 163, I 502(12), 68(333), 883(54), 1106(34), 1120(365), 1125(62), 1486(18), 3164(80), 3987(12, 336); S BsLPY 4 233; D LTt 3 94, DPDI 105, GP 50, 79, 88, 155, 181, I 627(76), III 217(104), III 226(766), 449b(67), 793(26), 1824(551), 2441(817), 2442(422), 2641(41, 73), 2657(14), 2750(937), 2795(126), 2906(69), 3164(239), 3167(179), 4151(185, 197), 4161(170, 267, 297), 4162(178).

Šuto boba šustinėlius gale ežerėlio. – Kur tie šustinėliai? – Kiaulės suėdė, jos ežere prigėrė, ežeras karklais užaugo, karklus ožkos nugraužė, ožkas vilkai išgaudė, vilkai tinkle pasikorė, tinklus pelės sukapojo, peles katės išgaudė, katės ant stuburo sėdi. – 3.1.0.9.

[10]: R 10b(262), 1040(66, 67), 1115(63), 1278(235), 2060(69), 2939(357), 3205(100), 5078(38), 5136(6).

Stuk stuk. – Kas čia? – Senelė / aš pats ponas. – Ko reikia? – Ridiko. Kur vakar davei, katelė nuo lentynos numetė, ožka sugraužė. – Ką veikė? – Svečius lydėjo, vaikai paskui sekė. Vaikus baudė, bet žabas nulūžo. Ėjo kito atsinešti – vaikai po klėtimi palindo. Kasė, bet kastuvas nulūžo. Ėjo pas kalvį, o tas, pupų priėdęs, drybso ant krosnies.

[27]: Ž 4700(106); V 2079(158); R 10b(263), 544(257), 1088(45), 1120(366), 1125(148), 1150(18), 1282(159), 1433(55), 1526(6), 1827(351), 1831(84), 1832(438), 1845(10), 1882(15), 1915(77), 1921(74), 2207(24), 3835(439), 3905(318), 3987(19), 5135(2812), 5196(255), 5197(113); D 1286(148), 1824(169).

Plg. LLDK Vk 447, 448. Plg. Žaidimai.

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare