Autorės pratarmė Šis leidinys skirtas skaitytojams, kurie norėtų susipažinti su lietuvių pasakų žanrais, jų siužetais bei kiekvienos pasakos turinio varijavimu. Leidinyje nurodoma, kiek kartų ir kokiuose Lietuvos regionuose konkreti pasaka užrašyta, kokiuose moksliniuose leidiniuose paskelbta; pateikiami mokslinių vertimų į kitas kalbas šaltiniai. Rankraštinių variantų šaltiniai čia nepateikiami: jie yra kitame tos pačios autorės leidinyje – "Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo" I ir II tomuose. Kadangi abiejuose leidiniuose pasakos klasifikuojamos vienodai – pagal tarptautinę Antti Aarne's ir Stitho Thompsono sistemą, – norint gauti daugiau informacijos apie konkretų pasakos siužetą, reikia įsidėmėti jo numerį ir minėtame kataloge susirasti tuo numeriu pažymėtą aprašymą. Šiame leidinyje remiamasi žiniomis apie lietuvių pasakas, kurias autorė sukaupė, analizuodama daugiau kaip 40 tūkstančių tekstų ir "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge" (LPTK) grupuodama variantus pagal semantikos ir struktūrų panašumą. Šis leidinys iš esmės skiriasi nuo LPTK siužetų aprašymo būdu. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute administracine tvarka autorei buvo skirta užduotis parengti leidinį, kuriame būtų glaustos apibendrintos siužetų anotacijos. Skirti tokią užduotį greičiausiai paskatino pasakų katalogų kūrimo tradicija: lakoniškos siužetų santraukos pateikiamos tarptautiniame A.Aarne's - S.Thompsono kataloge (AT) ir daugelyje nacionalinių katalogų. Ši tradicija susiformavo XIX a. ir XX a. pradžioje, kai folkloristikoje vyravo teorija, jog pasakų specialistas savo nuožiūra gali rekonstruoti tipiškus siužetus. Buvo manoma, kad nesutampantys su "tipiškais" variantai yra netobuli. Daugelio įvairių šalių folkloristų pastangomis įrodyta, kad tautosakos kūrinių varijavimas – būtina jų saugojimo kolektyvinėje atmintyje ir perdavimo sąlyga; konkrečių tekstų netobulumai nustatomi specialiais tekstologiniais tyrinėjimais. Ilgametė autorės patirtis rengiant LPTK ne tik patvirtino šiuolaikinę teoriją, bet ir leido atskleisti pasakų varijavimo dėsningumus. Todėl autorė nepateikia vieno ar kelių "tipiškų" variantų turiniu paremtų nuoseklių ir logiškų siužetų anotacijų, o vis dėlto stengiasi parodyti kūrinių varijavimą. Kai AT kataloge išskirti paprastų siužetų tipai (tikrovėje pasakojami įvairūs tokių siužetų deriniai), šiame leidinyje ir LPTK tekstų turinys žodžiais aprašomas vienodai, tačiau neparodoma kūrinių struktūra ir praleidžiama jų semantinė interpretacija. Kai AT kaip tipiški išskirti labai sudėtingi siužetai, apibendrinant skirtingai išplėtotų konkrečių variantų turinį, dalis informacijos neišvengiamai prarandama. Pasakų ir kitų tradicinės kultūros reiškinių tyrinėtojams, kurie norėtų detaliau susipažinti su lietuvių pasakų varijavimo dėsningumais, su kūrinių struktūromis, su jų ar atskirų struktūrinių elementų (elementariųjų siužetų) semantika, sužinoti, kokiuose kontekstuose pasitaiko tam tikri veiksmai, objektai ar kitos detalės, susirasti atitinkamus spausdintus ar rankraštinius tekstus, patartina naudotis "Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogu". Autorė tikisi, kad ši knyga pasitarnaus kaip savotiškas įvadas į "Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo" pasakoms skirtus tomus.