Geriantį tėvą kažkas nutveria už barzdos ir reikalauja pažadėti tą, ko namie nepaliko. Tėvas pažada, o namie randa gimusį sūnų. / Tėvai prakeikia sūnų – tas dingsta.

Vykdamas pas poną / velnią, vaikinas pavagia mergina virtusios besimaudančios gulbės sparnus – ši pažada jam padėti. Vaikinui liepiama pastatyti tiltą. Jis permeta per upę rankšluostį – tiltas atsiranda. / Vaikinui liepiama pasodinti sodą. Jis meta tris obuolio grūdelius – sodas atsiranda. / Vaikinui liepiama iškirsti mišką, suarti dirvą, pasėti miežių, o rytą atnešti blynų / alaus / liepiama pastatyti namą / vaško bažnyčią / iškasti šulinį. Vaikinas verkia / guodžiasi pono / raganiaus dukteriai / bitėms – darbas padaromas. / Vaikinas ir mergina užrakinami kambaryje ir liepiama išeiti. Jiedu kalba, kad vaikinas – adata, o mergina – siūlas, pavirsta tais daiktais ir išlenda pro rakto skylutę.

Vaikinui liepiama išjodinėti kumelį. Kai kumelys nori numesti raitelį, šis muša jį lazda / muša per galvą / pila į akis pelenus, ir kumelys nurimsta. Liepiama atpažinti jauniausią pono / karaliaus dukterį. Vaikinas pasako, kad tai mergina, laikanti baltą nosinę / rožė, kuri be rasos / šluba kumelė. Tai tiesa.

Vaikinas ir mergina prispjauna kambario kertėse ir bėga, o seilės atsakinėja, kad jiedu keliasi. Išgirdusi karalių / velnią vejantis, mergina mosteli nosine – atsiranda kalnas / nusispjauna / meta veidrodį – atsiranda ežeras / meta šepetį – atsiranda giria. Kol vijikas persikelia per kliūtį, bėgliai toli nubėga. / Vaikinas ir mergina pasiverčia kviečiais ir žvirbliu / bažnyčia ir klebonu. / Vaikinas ir mergina pasiverčia ežeru ir antimi / žuvimi. Raganius, norėdamas pagauti antį / žuvį, geria ežerą ir sprogsta.

Vyras eina pas savo tėvus, o žmona lieka atgailauti. Vyras pažada žmonos neužmiršti, bet užmiršta. / Žmona liepia vyrui namie nieko nebučiuoti / neimti ant rankų kūdikio. Vyras pabučiuoja brolienę / paima ant rankų naujagimį brolį ir žmoną užmiršta. Vyras nori vesti kitą. Į vestuves atskrenda du balandžiai ir kalbasi. Balandėlė priekaištauja, kam balandis ją užmiršęs, – vyras prisimena pirmąją žmoną. / Pirmoji žmona ateina į vyro namus, nakvoja po vyro lova ir pasakoja apie save ir vyrą. Vyras ją atpažįsta. Jis pasakoja, jog pametęs raktą, padarę naują, bet atsiradęs senasis; dabar nežinąs, kurį naudoti. Jam patariama naudoti senąjį. Vyras pašalina antrą žmoną.

[132]: Ž 24 – DPM 1 = DŽT 2 477, DSPŽ 1 p. 88, DSPŽ 2 p. 100, 175; V 20 – MtG 1 p. 358 = LRš 61; R 42 – LRš 161, KLV 31; S 20 – BsLP 2 p. 82, 121, BsLPY 3 16 = SpLM 8 = LTt 3 105 = RLV 27, BsLPY 3 133; D 25 – KPBL 77, GP 20; N 1. 537 + 313 B [35]; 537 + 313 C [11]; Įvairūs [14]: Ž 2 – DSPSO 7; V 1; R 8; S 1; D 2.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge