Žmogus išvedamas iš pelkės, bet pažada atiduoti tą, ko namie nepaliko. Namie randa gimusį sūnų. / Žmogui pasakoma, kad susilauks sūnaus, bet sukakusį dvidešimt metų jį turės atiduoti. / Sūnus išeina iš bokšto pasivaikščioti ir pagrobiamas.

Raganius liepia jaunuoliui šerti arklį lašiniais, o šunį – šienu. Raganiui nematant, jaunuolis šeria šunį lašiniais, o arklį – šienu / avižomis. Tarnas įeina į uždraustą kambarį ir nusiprausia auksu – plaukai tampa auksiniai. Jis pasiima žirgą, balną ir kardą / tris rutuliukus ir pabėga.

Jaunuolis tarnauja sodininku, paslėpęs auksinius plaukus po karvės skrandžiu. Jaunuolis neša karalaitei gėlių ir pradeda jai patikti. Pasišaukęs žirgą, jaunuolis nugali karaliaus priešus / nukauna slibiną. Karalius pamato skarelę, kuria jis aprišo raitelio koją / karalaitė nuima miegančio jaunuolio kepurę ir pamato aukso plaukus. Jaunuolis veda karalaitę.

[62]: Ž 13 – DSPŽ 1 p. 61, 2 p. 22; V 8; R 15; K 2; S 10 – BsLP 1 p. 97, BsLPY 4 106, LBr p. 219 = BsLPY 1 122; D 14 – KPBL 44, LTt 3 181. 314 + 300 [8]; Ž 3; V 1; S 1 – DSPSO 100; D 3; 315 + 314 [4]; 530 + 314 [33]; Įvairūs [13]: Ž 5; R 3; S 4 – BsLP 1 p. 143, 156, BsLPY 4 153; N 1.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge