Tėvas nori išmokyti sūnų – atiduoda jį burtininkui / velniui. Burtininkas parodo tėvui tris karvelius ir liepia atpažinti sūnų; tėvas neatpažįsta. Burtininkas parodo arklius / karvelius / garnius. Tėvas pasako, kad sūnus tas arklys, kuris koja kasa žemę / tas karvelis, kuris išmeta plunksną / tas garnys, ant kurio kaklo baltas raištis. Tėvas atsiima sūnų.

Sūnus pasiverčia ožiu ir liepia tėvui jį parduoti, bet pasiimti sietą. Tėvas parduoda ožį be sieto – sūnus grįžta. Sūnus pasiverčia arkliu, liepia tėvui parduoti jį be kamanų. Tėvas parduoda arklį su kamanomis. Sūnus negrįžta.

Kalvio žmona / vaikas numauna arklio kamanas – sūnus pasiverčia zuikiu ir bėga. Burtininkas pasiverčia kurtu ir vejasi zuikį. Sūnus pasiverčia karveliu, o burtininkas – ereliu ir vejasi karvelį. Karvelis įskrenda pas karalaitę – burtininkas jo nepagauna. / Sūnus pasiverčia žiedu, užšoka karalaitei ant rankos ir prašo jo niekam neduoti. Burtininkas reikalauja žiedo; karalaitė jį meta ant žemės – žiedas virsta kviečiais / aguonomis. Burtininkas virsta višta ir lesa grūdus. Vienas grūdas lieka po padu, virsta vanagu ir sudrasko vištą.

[151]: Ž 30 – DSPŽ 1 p. 417; V 18 – SlŠLSA 243, ŠLSP 116, SlŠLP 141; R 45 – BsV p. 320, DSPŽ 2 p. 58 = DSPSO 105; K 1; S 22 – BsLP 1 p. 94, 96, BsLP 2 p. 80, BsLPY 3 40 = LTt 3 111, BsLPY 4 104; D 26 – KPBL 74, IK 33; E 1 – BsLPY 3 200; N 8. 325 + 725 [5]: V 1 – LRš 105; S 2; D 1 – KPBL 9; N 1; 325 + 725 + 516 [3]: R 2; S 1; 445* + 325 [3]; Įvairūs [10]: Ž 3; V 1; R 3; S 3.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge