Žmogus girdi prašant paleisti, atkemša butelį / atidaro dėžę / pakelia varpelį – išlindusi dvasia ima didėti, žada žmogų nužudyti. Žmogus sako netikįs, kad tokia didelė dvasia tilpo butelyje. Dvasia įlenda. / Žmogus žada velniui parodyti, ką gali varpelis: uždeda varpelį velniui ant galvos, tas ima mažėti; velnias pavožiamas po varpeliu. / Kareivis klausia velnių, ar jie galėtų sulįsti į maišą / į sienoje išgręžtą skylutę – velniai parodo galį tai padaryti ir uždaromi. / Žmogus sako, kad įlindusi į butelį laumė išmoks gudrumo, – ta įlenda. / Žmogus duoda mirčiai pauostyti degtinės / siūlo išgerti / duoda apgraužti kaulą – mirtis įlenda į vidų. / Kareivis išgręžia sienoje skylę ir uždaro joje uodą. Velniams sako, kad panelė teka ir rauda. Velniai nori patekti į vestuves – sulenda į sieną ir uždaromi. / Kareivis žada velnius nunešti į vestuves – liepia lįsti į terbą. Šie sulenda. Velniai prašo išleisti, pasako, kur pakasti pinigai. / Kareivis muša terbą – velniai pažada daugiau nebeateiti. / Žmogus sako giltinei dirbąs valtį, siūlo pasimatuoti. / Žmogus sako nemokąs atsigulti į karstą – mirtis nori parodyti ir atsigula. / Žmogus klausia, ar giltinė gali įlįsti į riešutą / tabakinę. Giltinė įlenda. Žmogus uždaro giltinę / mirtį. Žvejai ištraukia karstą / moterys atkemša butelį / atidaro tabakinę / kirminas pragraužia riešutą – mirtis išlenda. / Seni žmonės skundžiasi, kad nusibodo gyventi, – Dievas liepia paleisti mirtį.

[42]: Ž 5; V 4; R 17; S 7 – BsLP 1 p. 35, 145, BsLPY 4 111; D 9 – GP 116. 332 + 331 [36]; 330 B + 331 [2]; Įvairūs [7]: Ž 2; V 1; R 3; D 1.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge