Žmogus nekviečia kūmu Dievo, nes jis esąs neteisingas, o mirtį pakviečia: jai visi lygūs. Mirtis liepia sūnui / tėvui gydyti žmones, jei matys ją stovinčią prie ligonio kojų. Jei matys mirtį stovinčią prie galvos, tegu sako, kad ligonis mirs.

Žmogus pasidirba sukiojamą lovą. Kai jis pamato prie galvos stovinčią giltinę, apsuka lovą, kad ta atsidurtų prie kojų. Mirtis pasako: "Sukiok nesukiok, o mirti reikia". / Mirtis pasako, jog daktaras turi mirti vietoj išgelbėtos karalaitės. Daktaras paveža verkiantį vaiką – tai būta mirties. Daktaras miršta.

[71]: Ž 6 – BLM p. 393, LTU 289; V 8 – MT 9 457; R 23; K 1 – DBLD 19 = CappM 19 = UMB 37; S 6 – BsLP 1 p. 125, 125–126, BsLPY 3 177, BsLPY 4 112; D 26 – KPBL 29, GP 58, 117, 134. 332 + 330 B [4]: S 4; 332 + 331 [30]: Ž 7; V 4 – BsV p. 34 ~ SlŠLP 104; R 13; K 1; S 3 – BsLP 1 p. 123, BsLPY 4 113, 114; D 1; N 1 – BsV p. 32 = SpLM 22; 332 + 332 A* [20]: Ž 5 – LTt 3 207 = RLV 30; V 2; R 5 – LRš 149; S 3; D 4; N 1; 332 + 1199 [6]: Ž 2; V 1; D 3; Įvairūs [10]: V 3; R 2 – DSPŽ 2 p. 55; S 1 – LTt 3 206; D 4.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge