Užgesus žiburiui, audėja sako, kad jai šaudyklė šviečia, verpėjai verpstė šviečia, siuvėjai adata šviečia. Šeimininkė sako, kad jai niekas nešviečia – ji eina ugnies. Eidama pas tetą / krikšto motiną, mergaitė / paklydęs berniukas kelyje sutinka baltą / juodą / raudoną žmogų; prieina vartus, žmogaus ranka užkištus; ant tvoros žmonių galvų primaustyta; kambaryje randa žmonių rankų ir kojų. Teta / ragana liepia pasakyti, ką matė. Mergaitė sako mačiusi juodus / raudonus / baltus žmones. Ragana pataiso, kad tai jos naktis / žara / diena. Žmonių galvos – tai jos puodynės, kojos – žarstekliai, kraujas – rasalas. Ragana viešnią sudrasko. / Pamotė siunčia podukrą pas raganą ugnies. Podukra sako raganai, kad ji suktuvėlį atsukusi ir pro vartus įėjusi; ant tvoros ąsočiai karo; pirkioje viena ponia ant suolo, plaukai po suolu, o kita ponia ant lovos, plaukai po lova. Podukra gauna ugnies ir dovanų. Pamotė siunčia savo dukterį, kad gautų dovanų. Pamotės duktė sako žmogaus ranką nutrenkusi ir pro vartus įėjusi; ant tvoros žmonių galvos; pirkioje viena ragana ant suolo, o kaltūnai po suolu, antra ragana ant lovos, o kaltūnai po lova. Ragana ją sudrasko.

[37]: Ž 4 – DSPŽ 1 p. 114; V 3; R 15; S 9 – BsLP 2 p. 150 = LTt 3 116 = KLV 27, BsLP 2 p. 152, LBr p. 223 = BsLPY 1 123; D 6 – DSPSO 126, GP 142. Įvairūs [3]: D 3.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge