Žaltys įlenda į besimaudančios merginos marškinius / žada pasemti vandens, nesušlapinęs kibirų, – mergina pažada tekėti. / Geriantį poną kažkas nutveria už barzdos ir liepia pažadėti tą, ko namie nepaliko. / Tėvas žada išleisti dukterį už to, kas atspės, iš kokios odos batai / kieno mėsa; žaltys pasako, kad utėlės oda / mėsa. / Duktė tekės už to, kas paduos įkritusį į upę vainiką; paduoda žaltys. / Duktė nori ištekėti už ponaičio – prisistato velnias.

Tėvai aprengia žąsį / pušinę. Gegutė pasako žalčiams, kad ne marčią veža. Žmonai nuvykus pas žaltį, šis virsta žmogumi. Žmona prašo vyrą leisti ją tėvų aplankyti. Žmonai liepiama pirma suavėti geležines kurpes, suverpti nesibaigiantį kuodelį. Ji kurpes padaužo / kuodelį įmeta į ugnį ir kurpes suavi / kuodelį suverpia. Liepiama atnešti rėčiu vandens ir iškepti pyragą. Ji pamirko rėtį ir pabarsto miltais – pasigamina tešlos, kuria užglaisto rėtį, kad vanduo neišbėgtų. Žmona su vaikais išleidžiama pas tėvus, pasakoma, kaip grįžtant šaukti vyrą.

Namie žmona pasako, kaip šauks vyrą. / Broliai išgirsta žalčio vaikus kalbant, kaip jie šauks tėvą. / Broliai muša žalčio vaikus. Berniukai nepasako, kaip šauks tėvą, o mergaitė pasako. Broliai pašaukia žaltį ir nužudo. Sužinojusi, kad vyras nužudytas, žmona prakeikia vaikus ir pati save – jie virsta medžiais / paukščiais.

[120]: Ž 8; V 6 – BsLPY 2 84; R 42 –BsLP 2 p. 68, BLM p. 456, LTU 272, BKrT 895, Dbn 12, DPDI 40; S 9 – BsLPY 4 465, LP 14 = CappM 12 = UMB 38 = BsLPY 3 194 = LTt 3 123 = RLV 31, BsLPY 3 174 = LRš 84; D 54 – LPDI 29 ~ LTt 3 124 = KLV 39, LPDI 39, 41, Dvn 23, GP 1, 35, 63, 158, 190; N 1. 425 M + 780 [1]: D 1.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge