Jaunuolis veda tą merginą, kuri paskutinė išeina iš bažnyčios / pirmą sutiktąją / ieško merginos, panašios į tėvo paliktą portretą / veda tą, kuri pati pasisiūlo; pasirodo, kad žmona ragana. / Tėvas pasako sūnui, kad su negražia žmona žmogus būna laimingas, o su gražia – nelaimingas. Sūnus veda gražią; įsitikina, kad ji ragana / mato ją valgant numirėlį.

Vyras pasako matęs žmoną valgant numirėlį / žinąs, kodėl žmona nevalgo. Žmona pasako, kad jis virstų šunimi. Taip ir atsitinka. Vyras–šuo padeda skerdžiui ganyti, stebina sumanumu. Skerdžius pasakoja apie šunį burtininkui – tas jį atverčia žmogumi. / Šuo padeda skerdžiui; šunį pamato ponas, nuperka; šuo išgelbsti pono vaiką. Šunį pamato burtininkas ir atverčia žmogumi. Vyras pareina pas žmoną, ta jį paverčia žvirbliu / gulbe. Žvirblį pamato burtininkas, atverčia žmogumi.

Vyras pašlaksto žmoną burtininko duotu skysčiu / užmeta kamanas ar apynasrį / sušeria žmonai rykštele – ta virsta kumele. / Vyras tarnauja burtininkui, įeina į uždraustą kambarį ir perskaito burtų knygas – išmoksta burtų. Vyras sudegina kumelę – atsiranda gera žmona.

[47]: Ž 12; V 8 – DSPŽ 1 p. 317, SlŠLP 148, ŠLSP 141, 153, BLMS 128; R 15 – LRš 152, BLMS 127; S 5 – BsLP 1 p. 79, LRš 20; D 6. Įvairūs [1]: R 1.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge