Pamotė skriaudžia našlaitę, liepia per dieną suverpti maišą pakulų, išausti, pasiūti marškinius. Karvė liepia dėti pakulas į jos ausį – iš kitos ausies ištraukia drobę / karvė suėda pakulas, atryja marškinius. / Karvė liepia dėti pakulas ant ragų, nuneša jas į mišką ir paprašo laumių jas suverpti ir išausti. / Našlaitė pasisako laumei, kad negali suverpti, – laumė suverpia. Pamotė siunčia savo dukteris pažiūrėti, kaip našlaitė verpia pakulas. Podukra pasako, kad užmigtų pamotės dukters viena akelė, kita akelė, – pamotės duktė užmiega ir nieko nemato. Kitą kartą podukra užmigdo dvi akis, o trečios neužmigdo – pamotės duktė viską mato.

Karvė papjaunama; podukra jos žarnose randa žiedą ir obuoliuką. / Našlaitė verkia prie motinos kapo – gauna žiedą ir grūdą. Gautą / rastą karvės žarnose žiedą ir grūdą / obuoliuką podukra užkasa į žemę – atsiranda vyno šulinys ir obelis. Kai našlaitė nori nuskinti obuolį, obels šakos nulinksta, kai nori vyno pasisemti – jis kyla aukštyn. Ji paskina obuolių, pasemia vyno karalaičiui – šis nori ją vesti. Pamotė našlaitę paslepia, o nuotaka aprengia savo dukterį. Žvirblis / zylė pasako, kad nuotaka netikra.

[138]: Ž 15 – DSPŽ 1 p. 132; V 13; R 40 – BsLPY 2 144 = LTt 3 153 = RLV 38, BsLP 2 p. 160, Dvn 10; K 1; S 18 – LBr p. 233 = BsLPY 1 128, BsLPY 3 84, 4 27; D 47 – ALMT p. 24, LPDI 36, 37, IK 31, KLV 52, DPDI 66, VPS 1 9, GP 90, 189; E 1 – BLMS 46; N 3. 511 + 405 [6]: R 2; D 4; 511 + 405 / 409 [32]: Ž 1; V 3; R 4 – DPDI 67; S 6 – BsLPY 4 96; D 18 – GP 37, 131, 191; 511 + 409 [1]: D 1; 511 + 450 [2]: Ž 1; R 1; 511 + 480 [2]: Ž 2; 511 + 510 A [16]: Ž 4; V 2; R 3; D 5; N 1; 480 + 511 [5]; Įvairūs [11]: Ž 5 – DSPŽ 2 p. 458; V 1; R 3; S 1 – BsLP 2 p. 154; D 1 – KPBL 12.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge