Paieška Bronislavos Kerbelytės "Lietuvių liaudies pasakų repertuare"

Žanrinis skyrius: Stebuklinės pasakos
Žanrinis poskyris:Nepaprasti padėjėjai
Tipo numeris ir pavadinimas:AT 531 - Nepaprastas žirgas (tikras ir netikras karalaitis)
Tipo variant ir kontaminacijų skaičius: [140; 60]
Tipo aprašymas:
 

Trys vienuoliai / panos / Dievas ir šventieji randa vaiką, pavadina jį Trisūniu / Trimočiu, užaugina ir duoda kumeliuką / randa vaiką ir kumeliuką, abu užaugina. / Žmogus pakrikštija vaiką po švento Jono kryžiumi – vaikas ten randa kumeliuką. / Žmonės pakviečia kūmu senelį / elgetą – tas palieka krikštasūniui vaško arkliuką. Sūnus pririša prie tvoros vaško arkliuką – tas virsta žirgu. / Kvailys tris naktis nakvoja ant tėvo kapo – gauna žirgą. / Jaunuolis tarnauja ponui – gauna prastą arklį. Jaunuolis užmauna prastam arkliui kamanas – tas virsta puikiu žirgu. / Kvailys / našlaitis verkia – sutiktas senelis duoda arkliuką / žirgas pažada padėti. / Mirdamas tėvas palieka sūnui vaško arkliuką. / Seneliai metus supa du vaško kamuoliukus – atsiranda berniukas ir kumeliukas. / Seneliai supa kultuvę / kaladėlę – atsiranda vaikas. Tėvai nulipdo vaško arkliuką ir laiko klėtyje prie avižų – atsiranda žirgas. / Jaunuolis išsirenka nusususį kumeliuką – tas virsta puikiu žirgu.

Broliai išjoja ieškoti tarnystės. Jauniausias brolis randa plunksną, pasagą ir kasą. Jis pasišviečia rastais daiktais – daiktus pamato ponas / tarnai / broliai ir praneša ponui, kad jauniausias brolis sakęs, jog galįs surasti paukštį, žirgą ir paną / kad jauniausias brolis turi šautuvą, kuris pats šauna / vežimėlį, kuris pats važiuoja. / Karalaitis su tarnu joja pas karalių, kad taptų jo įpėdiniu. Tarnas įleidžia karalaitį į šulinį atsigerti ir žada neištraukti, jei šis netaps tarnu ir neatiduos drabužių; karalaitis sutinka. Netikras karalaitis nori nusikratyti tikruoju ir liepia jam padaryti sunkius darbus.

Brolis / karalaitis ištiesia tinklą / pastato atvirą narvą ir papila grūdų; paukštis atskrenda lesti ir pagaunamas. / Brolis pastato stalą su gėrimais / vežimą, kuriame muzika groja; pana įeina į vidų / pasigeria – pagaunama. / Brolis pastato spintą su rūbais / stalą su gražiais daiktais / apsiuva savo žirgą jaučių odomis ir paleidžia prie marių žirgų / pastato puodą su medumi / apsipila saulėgrąžomis / papjauna kumeliuką ir įlenda į jo vidurius / pasislepia prie žirgų kamanų / atsigula po akmeniu, ant kurio paukštis tupia, – pagauna prisiartinusį paukštį / žirgą / paną. / Brolis pavirsta balandžiu / persirengia elgetos drabužiais / pasiverčia raganos katinu – patenka į dvarą, paima daiktus. / Brolis paima stebuklingus daiktus, kai ragana miega. / Žirgas pasiverčia vilku ir išvaiko panas, o kvailys paima jų rūbus. / Kvailys nužudo slibiną ir paima jo saugomą karalaitę. / Brolis paima narvą, nepalietęs šakos. / Brolis, apsirengęs elgeta, pataria pakinkyti žirgą į gražų vežimą ir nuvažiuoja. / Laumė paverčia virėją žarstekliu ir paklausia atėjusį mėnulį, kodėl jis tris paras danguje nebuvęs. / Saulės motina liepia vaikinui slėptis ir paklausia grįžusį sūnų, kodėl tris dienas nešvietęs. / Karalaitis pakviečia kartu valgyti "Nežinau ką" – tas eina kartu. / Brolis sukapoja dvylika jaučių ir pamaitina vėžius – senis vėžys atneša panos žiedą. / Brolis pagauna varniuką ir reikalauja, kad varna atneštų gyvojo vandens. / Brolis iš tūkstančio panų išskiria karalaitę: ant jos nutupia musė. / Kai karalaitė išeina iš marių, elgeta / šąlantis žmogus užšaldo marias – brolis pagauna karalaitę.

Karalius veda paną ir nori nusikratyti jauniausiuoju broliu. Jauniausias brolis prašo karalių paleisti jo žirgą, kai jam nukirs galvą / kai užkas į žemę. Žirgas surenka brolio kaulus ir verkia / sužvengia prie nužudytojo / perbėga per kapą – brolis atgyja. / Brolis įšoka į katilą verdančio pieno ir iššoka dar gražesnis, nes kumeliukas sužvengia / prunkšteli į pieną / brolis įmeta į pieną žirgo ašutų – pienas ataušta / prieš šokdamas į verdantį pieną, brolis išsitepa eglės sakais / apsivelka odomis. Karalius prašo jį sukapoti ir paleisti jo žirgus – tie sutrypia / apteršia karalių. / Karalius šoka į verdantį pieną ir suverda.

[139]: Ž 21 – DSPŽ 1 p. 152, DSPŽ 2 p. 159, 328, MtG 2 p. 29, DPM 2 = DŽT 2 496, BLM p. 400, DSPSO 19, LRš 104; V 16 – BsLP 2 p. 204, SlŠLP 73, 89; R 60 – KPBL 58, BsLPY 2 148, BLM p. 167 = SpLM 15, LTU 279, LRš 147; K 2 – DBLD 22; S 16 – BsLPY 3 121; D 22 – KPBL 25, 82, ALMT p. 46; N 2. 531 + 327 B [37]: Ž 5 – DPM 85 = DŽT 2 498, DPM 51 = DŽT 2 497 = LTt 3 145 = KLV 61, DSPŽ 1 p. 436, DSPSO 8; V 5 – DSPSO 101; R 14 – BKrT 896; K 1 – BsLP 2 p. 181; S 5 – LBr p. 205 = BsLPY 1 118; D 6; N 1 – Auš 1935 Nr. 10–12 = LTt 3 144 = RLV 40; 531 + 327 B + 569 [4]: V 2; R 1 – BsLP 2 p. 170; D 1; Įvairūs [22]: Ž 2 – DSPŽ 1 p. 450, DSPSO 60; V 4 – SlŠLP 25; R 9 – KPBL 58; K 1; D 5; N 1. DSPSO 13.

 

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge