Žvejas pagauna žuvį ir ją paleidžia, gavęs stebuklingus daiktus. / Jaunuolis užkalbina elgetą / poniai pasakoja teisybę / padalija broliams pinigus / užgesina medį, kuriame sėdi mergina / praleidžia elgetą per tiltą / atiduoda seneliui pinigus. / Broliai pasakoja seneliui, kodėl jie pabėgę iš kariuomenės / jaunuolis dejuoja, kad nieko neturi. / Tėvas pakviečia kūma negražią moteriškę / broliai nakvoja pas keistas panas. Jaunuolis / broliai gauna stebuklingą piniginę. / Kareivis žada velniams padalyti stebuklingus daiktus / liepia atnešti adatą; jis daiktus pasiima. / Sūnus eina kartis, lūžta medis – drevėje randa stebuklingus daiktus. / Broliai eina keliu ir randa piniginę.

Brolis / kareivis mausto žiedą / krato piniginę – pripila karaliui pinigų. Kareivis pasipasakoja karalaitei / žmonai, iš kur pinigai. / Kareivis / brolis su žmona skrenda ant stebuklingo kilimo, žmona jį nustumia / numeta brangų akmenį ir liepia paimti – vyrą palieka saloje. Vyras prisiskina obuolių, kuriuos suvalgius išdygsta ragai, ir obuolių, kuriuos suvalgius ragai nukrenta. Vyras pardavinėja obuolius, kuriuos suvalgius išdygsta ragai, jų nuperka karalaitė ir suvalgo; jai išdygsta ragai. Vyras apsimeta gydytoju, žada išgydyti karalaitę, ją primuša – toji atiduoda stebuklingus daiktus. Vyras duoda karalaitei gydančių obuolių – ji pasveiksta.

[96]: Ž 14 – DSPŽ 2 p. 299; V 12 – SlŠLP 130, SlŠLSA 174; R 35 – BLM p. 195; S 16 – BsLPY 3 76, 94, LTt 3 201, LRš 52, 60; D 17 – VPS 1 10; N 2. 401 A + 566 [4]; 475 + 566 [8]; 560 + 566 [5]; 567 + 566 [24]; 569 + 566 [3]; Įvairūs [16]: Ž 1; V 3; R 3; S 2; D 6; N 2.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge