Motina / žmona vaduoja žmogų iš rekrūtų. Motina atsisėda po lazdynu maitinti kūdikio; lazdyne riešutauja voveraitė, žemėje – kurmis rausiasi. / Moteris randa kiaušą, o jame – šešis paukščiukus. Motina užmena teisėjui mįslę: "Iš manęs valgo, virš manęs valgo ir po manim valgo”. / Moteris užmena mįslę: "Ėjo galva ieškot galvos, rado galvą, joje – šešios galvos". / Žmogus vaduoja prakeiktą kunigą / vaikinas vaduojasi iš velnio valdžios. Žmogus nupjauna avies ausį ir ją suvalgo. Jis užmena mįslę: “Gyvas gyvą prarijo ir abu gyvi liko”. / Vaikinas nušauna stirną, išima iš jos stirniuką ir išsikepa ant laužo, sukurto iš suskaldyto smuiko. Vaikinas užmena velniams mįslę: “Nematantį nušoviau, negimusį suvalgiau, prie linksmybės pasišildžiau”. / Karalaitė tekės už to, kas užmins tokią mįslę, kurios ji neįmintų. Motina / sesuo mano, kad vaikinas neišlaikys bandymo ir bus nužudytas, todėl įdeda jam užnuodytos duonos. Vaikinas atiduoda duoną šuniui ir žirgui – tie padvesia. Varnos lesa dvėselieną – ir tos padvesia. Varnas išsikepa ir suvalgo plėšikai – jie nusinuodija. Vaikinas užmena karalaitei mįslę: “Vienas, iš to vieno du, iš tų dviejų dvylika”. Teisėjas / velniai / karalaitė mįslės neįmena.

[36]: Ž 8 – RA p. 505; V 10 – BsLPY 2 43 = ŠLSP 97; R 10 – LTt 4 32 = RLV 61; S 3 – BsLPY 3 176 = LTt 4 1; D 4; N 1. Įvairūs [2]: R 2.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge