Du vagys apvagia karaliaus iždą / banką. Prie angos pastatoma statinė deguto – karalaičio draugas / batsiuvys į ją įkrenta. Kad nesurastų, kas vogė, karalaitis / vagis nupjauna žuvusiam bendrininkui galvą. Žuvusį vagį pakabina aikštėje, sargai saugo, kas ateis pasiimti. Žuvusiojo draugas veža degtinę; prie kartuvių sulūžta ratukai. Sargai padeda juos pataisyti, už tai gauna degtinės. Kai sargai nusigeria, draugas kūną paima ir palaidoja. Karalius pribarsto pinigų ir sukviečia svečius: kas rinks, tas vagis. Vagis išdegutuoja batų padus ir surenka pinigus. Naktį tarnai pamato degutuotus batus ir jų paduose išpjauna skyles. Vagis tai pastebi ir išpjausto visų svečių batų padus. / Po karalaitės durimis iškasama duobė: vagis išdrįs eiti pas karalaitę ir įkris. Vagis eina pas karalaitę ir įkrenta į duobę. Jis pradeda šaukti. Visi svečiai bėga žiūrėti ir sukrenta į duobę.

[44]: Ž 7; V 2; R 19; S 8 – BsLPY 3 80; D 8. 676 + 950 / 676 + 950 + 954 [8]; 1525 A + 1525 D + 950 [12]; Įvairūs [4]: Ž 1; R 3.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge