Vagis nori žinoti, kurį sūnų mokyti vogti. Jis parodo pakartą vagį. Vyresnieji sūnūs sako, kad taip vagiui ir reikia, o trečiasis sako, jog tai kvailys pakartas, tikro vagies nepakartų. Tą sūnų tėvas moko vogti. / Tėvas nori žinoti, kas bus iš jo sūnų, nuveža juos į mišką. Vienas sako, kad reikėtų mišką išrauti, antras – kad iš ąžuolų būtų geri ratai, o trečias sako, kad brūzgynuose gera plėšikams slėptis.

Broliai / tėvas ir sūnus pavagia jautį. Kvailys / sūnus paeina toliau į miškа, muša kailinius ir šaukia, kad ne vienas vogė / pakeitęs balsа klausinėja, kur padėjo jautį. Broliai / tėvas pabėga. / Sūnus sako pavogsiаs žmogaus vedamą ožką. Jis nupjauna virvę. Žmogus ne iš karto pamato, kad ožkos nebėra. / Sūnus nupjauna virvę, nuveda ožką, o pats įlenda į pelkę ir bliauna ožkos balsu. žmogus nusirengia, brenda į pelkę – sūnus pavagia jo rūbus. Sūnus nudažo pavogtą ožką ir ją parduoda savininkui. / Vagis pamato ožką vedantį žmogų, ją pavagia, perdažo ir vėl parduoda tam pačiam žmogui. Kai šis eina gerti magaryčių, vagis vėl pavagia ožką. / Vagys susitaria pavogti pono batus. Jiedu ima ginčytis, kad pono viena koja be piršto. Tas nusiauna parodyti – vagis pavagia batus. / Vagys apsimeta esą siuvėjai. Jie susimuša, mėto vienas į kitą audeklą ir jį išsineša. / Dėdė vagia kiaušinius iš tupinčios anties lizdo. Jis tyliai šliaužia prie lizdo, o sūnėnas nulupa dėdės batų puspadžius.

[30]: Ž 6 – BLM p. 379; V 2; R 13; K 1 – SchLG p. 126 = BsLPY 1 9 = SpLM 28; S 4 – BsLPY 3 60; D 4. 1525 E + 1525 D [43]: Ž 11 – DPM 28 = DŽT 2 533 = KLV 126; V 2; R 17; S 1 – LRš 14; D 12; 1525 E + 1525 D + 1525 A [10]: Ž 4; V 3; R 3 – BsLPY 2 184; 1525 E + 1525 A + “Kvailas velnias” [3]: R 1; D 1; N 1; 1525 E + 1525 A + 1737 [4]: Ž 1; S 2; D 1; 1525 E + 1525 K / 1737 [15]: Ž 3; R 4; S 2; D 5; N 1; 1525 E + 1525 L* + 1737 [4]: Ž 1; R 2; E 1 – BsLPY 3 195; 1525 E + 1525 P [13]: Ž 2; V 2; R 5; S 1; D 3; Įvairūs [1]: R 1.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge