Tėvas mirdamas liepia sūnums pasidalyti turtą. Protingi broliai pastato didžiulius tvartus – į juos sueina gyvuliai. Kvailys užmeta ant akmenų žabų / pastato tvartą su aukštu slenksčiu, kad durų nereikėtų, – įeina šlubas veršiukas / karvė ragu įmeta veršiuką. / Vargšas brolis pasiskolina turtingo brolio arklį ir kalba, kad visi jo arkliai. Turtingas brolis supykęs užmuša vargšo kuiną.

Kvailys papjauna veršiuką / nulupa arklį, sudžiovina odą, neša ją parduoti. Jis prašo nakvynės, bet šeimininkė nepriima. Jis pasislepia ant aukšto ir mato, kaip šeimininkė vaišina meilužį. Kai grįžta vyras, maistas ir meilužis slepiami. Žmogus / kvailys / elgeta prašo šeimininką nakvynės; tas priima. Šeimininkė paduoda vyrui šaltų barščių. Svečias sušiugždina odą ir sako jai, kad tylėtų. Pasako šeiminkui turįs kalbančią odą. Ji sakanti, kur yra mėsos ir kad troboje yra velnias. Maistas ir meilužis surandami. šeimininkas nuperka “kalbančią” odą.

Protingi broliai sužino, jog kvailys gavo daug pinigų už vieną veršiuko odą, išpjauna gyvulius ir veža jų odas parduoti tam pačiam žmogui. Tas juos primuša.

Broliai veža kvailį skandinti. Jie grįžta pasiimti kirvio eketei kirsti, o kvailį maiše palieka prie upės. Kvailys šaukia, kad nemoka skaityti ir rašyti, nenori būti karaliumi. Išgirsta pro šalį važiuojantis pirklys / žydas, įlenda į maišа, o kvailys nuvažiuoja pirklio vežime. Broliai nuskandina pirklį / žydą. Broliai randa kvailį bedžiaustant pirklio gelumbes. Šis sako jas radęs po vandeniu. Broliai nori turtų, prašo juos mesti į eketę. Kvailys taip ir padaro.

Miršta motina. Kvailys nuveža motiną į turgų, pasodina vežime, ant kelių padeda kiaušinių / įkiša rankas į statinę medaus. Pirkėjas nesulaukia atsakymo, kiek kainuoja kiaušiniai, šeria moteriai – ta nuvirsta. Kvailys ima šaukti, kad jo motiną užmušė. Kad tylėtų, pirkėjas jam duoda pinigų. / Broliai medžioja ir ką nors parneša, o kvailys žvėrių pagaili ir nešauna / paleidžia iš kilpų. Broliai liepia nušauti / užmušti, ką sutiks. Kvailys užmuša moterį. Kvailys pastato negyvа moterį prie žmogaus avilių / pasodina ant kelio / turguje / bažnyčioje prie klausyklos. Bičių savininkas / ponas / pirkėjas / kunigas šeria – moteris nuvirsta. Kvailys ima šaukti, kad jo motiną užmušė, gauna pinigų. Kvailys sako broliams, kad mieste brangūs lavonai / jog pardavęs negyvą moterį ir gavęs pinigų. Broliai išpjauna pačias ir veža parduoti – pasodinami į kalėjimа.

[303]: Ž 54 – BsLPY 2 23, DSPŽ 2 p. 250, LRš 98, RA p. 468; V 42 – SlŠLP 117; R 123 – BsLPY 2 159, BsLPY 2 190 = DKL 178, LRš 66, KPBL 50; K 5 – SchLG p. 224 = SchM p. 121 = RLV 65 = UMB 46 = BsLPY 1 32, LRš 21; S 32 – LBr p. 259 = BsLPY 1 139 = DKL 178, BsLPY 3 117, 4 194, DBLD 1; D 42; E 1; N 4 – LTt 4 62, TŽ 2 p. 257. 1535 + 1525 A / 1525 D / 1539 [4]: Ž 1; R 3; 1535 + 1696 [29]: Ž 5; V 3; R 15; S 1; D 5; 530 / 631 + 1535 [3]; 1525 A ir kt + 1535 [19]; 1525 D + 1535 [3]; 1536 A + 1535 [2]; 1539 + 1535 [28]; 1600 + 1535 [22]; 1600 + 1535 + 1653 B / 1539 [3]; 1642 + 1535 [1]; 1542 B* + 1535 [2]; 1642 / 1643 + 1535 [9]; Įvairūs [55]: Ž 5 – DSPŽ 1 p. 444; V 3; R 19; S 6; D 21; N 1.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge