Siuvėjas / batsiuvys / kvailys / čigonas šeria delnu per medų / pieną apnikusias muses, jas užmuša, suskaičiuoja ir užrašo ant kepurės / diržo: “Vienu kirčiu šimtas galvų”. Užrašа pamato karalius / ponas ir mano, kad tai stipruolis. Karalius parsiveža stipruolį į savo dvarą.

“Stipruoliui” liepiama eiti į mišką ir nukauti baisų šerną / jautį / nugalėti milžiną. Siuvėjas pamato girioje šerną ir ima bėgti. Jis perbėga lieptu per pelkę, o šernas bėga ir įkrenta. / Siuvėjas pamato jautį / vienaragį ir bėga, o šis vejasi ir įstringa tarp medžių / duria į medį ir nebegali ištraukti rago. Siuvėjas pamato miegančius milžinus, įlipa į medį ir ima mėtyti akmenukus. Milžinai ima kaltinti vienas kitа, susimuša ir vienas kitа užmuša. / Siuvėjas joja prie kariuomenės. Arklys pradeda greitai bėgti. Išsigandęs siuvėjas stveriasi kryžiaus, jį išrauna ir nešasi. Kariuomenė mano, kad atjoja stipruolis, ir išbėgioja. “Stipruolis” sako priešus nugalėjęs.

[93]: Ž 13 – BsLP 2 p. 220; V 7 – MtG 5 p. 87, BsLPY 2 79, BLM p. 391, ŠLSP 167; R 40 – LTt 4 21; K 1 – TD 3 p. 53; S 22 – BsLP 2 p. 224, BsLPY 3 62, 79, 83, 108, 171, BsLPY 4 101, 140; D 10. 1640 + 554 [2]: Ž 2; 1640 + 1060 + 1062 ir kt. [24]: Ž 6; V 1; R 6; K 1; S 3 – BsLPY 3 172, 4 142; D 7; 1640 + 1115 [5]: V 1; R 3; S 1; 300 A + 1640 [2]; Įvairūs [7]: Ž 2; R 4; S 1.

Plačiau žr. Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge