PradžiaApie AruodusNuorodosAtsiliepimaiStraipsniaiENSena versija

 
 
 
 
Pasirinkite paieškos tipą:
Bendroji BendrojiTipologinė TipologinėBibliografija BibliografijaKompleksinė
 
 
LIETUVIŲ PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS ELEKTRONINIS KATALOGAS

Lietuvių pasakojamosios tautosakos elektroninis katalogas yra sukurtas dviejų profesorės Bronislavos Kerbelytės leidinių – Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas (Vilnius, 1999, t. 1; 2001, t. 2) ir Lietuvių liaudies pasakų repertuaras (Vilnius, 2002) – pagrindu. Šiuo metu jis apima tik lietuvių liaudies pasakų tipus. Elektroninėje erdvėje tipografinis Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas ir Lietuvių liaudies pasakų repertuaras sudaro bendrą sistemą ir vienas kitą papildo; galimybę juos susieti teikia bendra Aarne‘s-Thomsono tarptautinio pasakų tipų numeracija.

Aruodų pagrindinėje saugykloje esantys pasakų tekstai yra susieti su pasakų tipų aprašymais šiuose elektroniniuose kataloguose. Vartotojas, radęs jį dominančią pasaką ir norėdamas pasižiūrėti, kiek yra šios pasakos variantų, kur jie paplitę, kaip varijuoja ir t.t., iš karto gali nukeliauti į atitinkamo tipo aprašymą kataloge – tereikia pasinaudoti Aruodų siūloma nuoroda. Pirmuoju žingsniu atidaromas konkretaus tipo aprašymas Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge, kur pateikiamas visų to tipo rankraštinių ir publikuotų šaltinių sąrašas.  Kitu žingsniu galima nueiti į Lietuvių liaudies pasakų repertuarą ir susipažinti  su bendruoju tipo aprašymu.

Visi Aruodų tautosakos katalogų duomenys turi dvejopos paieškos galimybes. Kaip savarankiški elektroniniai ištekliai kiekvienas jų turi savo paiešką, leidžiančią ieškoti reikalingo pasakų ar dainų tipo. O integrali Aruodų tipologinė paieška siūlo galimybę ieškoti ne tipų aprašymų, bet pačių tekstų – pageidaujamo tipo pasakos ar dainos.

 
GEOGRAFIJOS BANKAS

Geografijos banke saugoma informacija apie Lietuvoje ir už jos ribų esančius administracinius vienetus ir geografines vietoves: šiuolaikinius administracinius vienetus (apskritis, seniūnija ir kt.), gyvenamąsias dabartines ir istorines vietoves (miestas, kaimas ir kt.) ir geografinius objektus (miškai, ežerai, kalnai ir kt.). Šiuo metu banko pagrindą sudaro apie 27 000 Lietuvos gyvenamųjų vietovių įrašų (2004-10-15 LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašo pagrindu) ir 100 geografinių objektų (upių, kalnų, miškų ir kt.) straipsnių.

Kiekvienas Geografijos banko straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmąją straipsnio dalį sudaro vietovės adresas ir žinios apie vietovardį: vietos pavadinimo istorinės formos, kirčiuotė, etimologija, įvairios istorinės žinios ir kita svarbi informacija. Šie duomenys gali būti puiki terpė interaktyviam šiuolaikinių ir istorinių vietovardžių žodynui kurti.

Antroji straipsnio dalis skirta parodyti kaip plačiai viena ar kita geografinė vieta yra reprezentuojama Aruodų saugyklose. Pavyzdžiui, Palangos miesto įrašas jau dabar leidžia rasti nuorodas į Palangos apylinkėse rastų gintarinių dirbinių, 1914 m. Didžiosios gatvės, 2005 m. kopų tvirtinimo pajūryje darbų fotografijas, Palangos senovės gyvenvietėse ir kapinyne rastų archeologinių dirbinių piešinius. Čia taip pat užfiksuotos Palangos įrašo sąsajos su pagrindinėje saugykloje aprašytais objektais: piliakalniu, vadinamu Birutės kalnu, XVI a. užrašyta legenda apie didįjį kunigaikštį Kęstutį ir Birutę, 1956 m. Palangoje užrašyta sakme „Uždegtas vežimas“ ir pan.

Geografijos banke yra įdiegtas hierarchinis vietų skirstymo principas, kadangi kiekviena vieta, nepriklausomai nuo jos dydžio ir reikšmės, yra kitos geografinės arba administracinės vietos dalis. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas yra Vilniaus apskrityje, Marvelė – Kauno mieste, Birutės kalnas – Palangos mieste, Bažnytėlės sala – Trakų Galvės ežere. Tarpusavyje hierarchinėmis sąsajomis susieti aprašomų vietų straipsniai suteiks patogią galimybę naudotis Geografijos banko duomenimis ir persikelti iš vieno straipsnio į kitą lokalizuojant visas reikiamas administracines ir geografines vietas.

 
RAKTAŽODŽIŲ VARDYNAS

Raktažodžiai (angl. keywords) yra vienas svarbiausių paieškos duomenų bazėse įrankių arba kelio pradžia, įvardijanti paieškos tikslą ir leidžianti greitai pasiekti ieškomus duomenis.

Aruoduose pateikti raktažodžiai sudaro tam tikrą organizuotą visumą – – daugiapakopę organizacinę struktūrą, apimančią keliolika sričių:

  • augalai ir grybai
  • buitis
  • darbas
  • gamta
  • gyvūnai
  • išvaizda
  • judėjimas
  • komunikacija
  • kultūrinė aplinka, menas
  • laikas ir erdvė
  • mainai
  • medicina
  • medžiagos
  • mityba
  • mokslas
  • muzika, dainos, šokiai
  • poilsis ir pramogos
  • psichinė veikla
  • religija, tikėjimai, pasaulėžiūra
  • simboliai
  • statiniai
  • transportas
  • žmogus, šeima, visuomenė 

Raktažodžių visuma yra savaip organizuota, joje egzistuoja tam tikri tarpusavio reikšminių santykių dėsningumai. Sistema yra atvira – leidžianti raktažodžių vardyną papildyti naujais žodžiais.

Raktažodžių vardynas sukurtas kaip pagalbinė priemonė vartotojui ieškoti žodžių ar žodžių junginių. Hierarchine šio vardyno organizacija siekiama vartotojui padėti rasti ir visos jį dominančios teminės grupės duomenis. Hierarchiją sudaro žodžiais žymimos sąvokos, kurios vienija arba apima tą patį požymį turinčius konceptus ir jų referentus. Raktažodžiai hierarchiniu principu skirstomi į tam tikras grupes ar posistemius bei nustatomi jų tarpusavio ryšiai. Pats mažiausias hierarchinės struktūros vienetas yra žodis (arba žodžių junginys) ir jo reikšmė: vienareikšmio žodžio – pati jo reikšmė, daugiareikšmio žodžio – viena iš jo reikšmių.

Įvedant duomenis į raktažodžių skiltį, aprašomi svarbiausieji teksto žodžiai. Jie pateikiami pagrindine forma. Raktažodžiai yra tiesiogiai susiję su skelbiamu tekstu bei jį lydinčiu komentaru ir vaizdo bei garso objektų aprašymais Aruodų pagrindinėje saugykloje. Į raktažodžių langelį papildomai įvedami žodžiai, kurių nėra originaliame tekste, tačiau jie nusako svarbius teksto struktūros požymius bei funkcinę priklausomybę.

 
BIBLIOGRAFIJOS KATALOGAS

Aruodų bibliografijos katalogas – tai Aruodų informacinei sistemai aktualių leidinių ir straipsnių duomenų bazė. Bibliografijos katalogas atlieka dvi labai svarbias funkcijas: 

1) Čia kaupiami visų Aruoduose pateikiamų tekstinių, vaizdo ir garso duomenų publikacijų bibliografiniai įrašai. Centralizuota bibliografijos duomenų bazė leidžia organizuoti leidinių paiešką Aruoduose.

2) Bibliografijos kataloge pradedama kaupti lituanistikos bibliografija. 2006 m. čia yra 3070 archeologijos, etnologijos, folkloristikos, istorijos ir kalbotyros srities įrašų, kurie hierarchiškai organizuojami naudojant Terminų tezauro terminus (kitaip – Aruodų rubrikas). Tai leidžia vartotojui surasti leidinius pagal stambesnės, smulkesnės ar net labai detalios mokslinės klasifikacijos terminus, pvz.:

  • dainuojamoji tautosaka >>> dainos >>> darbo dainos >>> rugiapjūtės dainos
  • archeologinės vietos >>> gynybinės vietos >>> piliakalniai >>> piliakalniai žvalgakalniai

Bibliografijos katalogo prieiga leidžia ne tik surasti reikalingas bibliografines pozicijas, bet ir iškart peržiūrėti Aruodų visateksčius duomenis. Kadangi katalogas sąsajomis sujungtas su Aruodų pagrindine saugykla bei Vaizdo ir garso archyvu, visi leidinių ir straipsnių tekstiniai ar vaizdo (garso) duomenys pasiekiami tiesiai iš Bibliografijos katalogo. Dažniausia tai yra leidinio (straipsnio) fragmentai, patalpinti Aruoduose, bet kai kada jie apima ir ištisą leidinį, kaip, pavyzdžiui, tautosakos leidinio Lietuvos rašytojų užrašytos pasakos ir sakmės (Vilnius, 1981) atveju – iš šio bibliografinio įrašo vartotojas gali peržiūrėti visus čia skelbiamus tautosakos kūrinius.

Bibliografijos katalogas sukurtas naudojant Aleph programinę įrangą ir bendradarbiaujant su Lietuvos akademinių bibliotekų tinklu bei Lietuvos virtualiąja biblioteka. Todėl jis taip pat yra pasiekiamas per Lietuvos virtualiosios bibliotekos prieigą.

 
TERMINŲ TEZAURAS

Terminų tezauras yra integralus penkių mokslo šakų – archeologijos, etnologijos, folkloristikos, istorijos ir kalbotyros – terminų žodynas. Tokia forma pirmą kartą bandoma įvardinti šių mokslo šakų objektą, reglamentuoti mokslinės terminijos vartojimą bei nustatyti terminų atitikmenis užsienio kalbomis. Tačiau svarbiausia, kad Terminų tezauras Aruoduose atlieka mokslinio klasifikavimo instrumento vaidmenį.

Naudojant tezauro terminus yra apibūdinami pagrindinės saugyklos objektai, vaizdai ir garso įrašai. Tezauro terminai taip pat naudojami Personalijų banke aprašant asmenų veiklos sritį bei jų įnašą į lituanistiką (pvz., folkloro tyrinėtojai, folkloro atlikėjai, archeologai tyrėjai).

Atsižvelgiant į tarptautines tezaurų kūrimo taisykles, Terminų tezaure įdiegtas trijų rūšių terminų tarpusavio sąsajų modelis: terminai tarpusavyje yra saistomi hierarchinių (pvz., sakytinė tautosaka – sakmės – padavimai), ekvivalentinių (pvz., antskydis – umbas, segė – sagė) ir asociatyvinių (pvz., dalgis – pjautuvas, arklas – žagrė) ryšių. Be tikrųjų, tezaurui priklauso ir pagalbiniai terminai, patikslinantys terminų hierarchinius ryšius (pvz., ginklai: ginklai pagal funkciją, ginklai pagal kovos taktiką, sudedamosios dalys). Tai padeda tezaure įvesti aiškesnę ir racionalesnę tvarką, nes terminai rikiuojami kiekviename lygmenyje hierarchiškai išsišakojančio medžio principu abėcėlės tvarka.

Kuriant atitinkamas Terminų tezauro sudėtines dalis atskirų mokslo šakų rezultatai yra gana skirtingi. Tezauro struktūra šiandien apima apie 2500 terminų, tačiau didelė darbo apimtis ir siauras autorių ratas lėmė, kad šiandien parašyta tik apie 910 terminų straipsnių. Todėl tezauro kūrimas turėtų būti tęsiamas ir siekiama oficialaus (LR Terminų banko įstatyme numatyto) šių terminų standartizacijos lygmens.

Tezauro terminų ir su jais susietų įrašų paieška Aruoduose atliekama naudojant bendrąją paiešką – termino užklausos laukelyje įrašant terminą ar jo dalį. Pvz., įrašę terminą piliakalnis, galėsime peržiūrėti įvairių piliakalnių tyrinėjimų aprašymus, tyrimų brėžinių ir radinių piešinius, galėsime pasiklausyti apie piliakalnius pasakojamų padavimų ir kt.

 
<< Pradėti < Prieš 1 2 Kitas > Pabaiga >>

Rezultatai 1 - 9 iš 10
 
 
© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas 2003 - 2007