ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=112&FId=139&back=home

PAVADINIMAS: Birutės kalno įtvirtinimai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Seniausiuose 10–11 a. sluoksniuose įtvirtinimų pėdsakų neaptikta. Pirmasis gynybinis pylimas 13 a. antroje pusėje puslankiu juosė gyvenvietę iš pietų. Jis buvo maždaug 5–6 m pločio ir vos apie 1,5 m aukščio. Gynybinė užtvara buvo iš 20–35 cm skersmens stulpų, įkastų kas 0,8–0,9 m (tarpus užpildė horizontaliai sukloti rąstai). Sprendžiant iš stulpų masyvumo, siena turėjo būti aukšta ir dviguba – apie 2 m pločio. Pietvakariniame sienos kampe stovėjo 2,7x3 m dydžio gynybinis bokštas, kuriame rasta smulkių akmenų grindinio ir židinio liekanų. Stulpavietės, likusios palei sienas rodo, kad buvo gynybinė perdanga. Statinyje abipus bokšto buvo akmenimis grįstų patalpų su židiniais.
Gyvenvietę juosė tuo metu Lietuvoje įprasti gynybiniai įtvirtinimai. Tai rodo, kad kalno papėdėje buvo ne pagrindinė gyvenvietė, o priešpilis.
10–13 a. kalno aikštelę saugojo smėlio pylimai ir užtvaros. Labiau kalnas sutvirtintas buvo tik 14 a. antroje pusėje. Be senųjų gynybinių smėlio pylimų, aikštelės vakarinį kraštą saugojo galinga siena, kurią sudarė 2 eilės storų stulpų, įkastų 1,3–1,8 m tarpais. Tarp eilių paliktas 1–1,7 m pločio ruožas. Tarp stulpų išilgai, skersai ir įstrižai sienos buvo sudėti gulsti rąstai. Toks rentinys užpildytas smėliu ir moliu, kuriame įminta medžių stuobrių ir šakų, sutvirtintų kuolų eilėmis. Siena iš išorės apačioje dar buvo išplūkta moliu.
Galingi priešpilio ir kalno įtvirtinimai 14 a. antroje pusėje sudegė ir nebuvo atstatyti.

FIKSUOTOJAS: Vladas Žulkus

FIKSAVIMO METAI: 1989

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Vladas Žulkus

©: Išleidimas Leidykla „Mokslas“

Spausdinti

Atgal