Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2254&FId=4165&back=home

PAVADINIMAS: [Rupūžė - nuotaka]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas ponas, jis turėjo tris sūnus: du buvo išmintingu, o vieną vis kvailu vadino. Ale tėvas duoda liosus trauktie, katram gyvent ant tėviškės. Vis pasitaiko tam durniui – šitie nenor, kad jam tektų. Tada tėvas sako:
– Aikit kur tarnaut metus; katras daugiau parsinešk pinigų, tai tam teks namai.
Išėjo jie visi vienu keliu. Atėjo ant grįžkelės – tiem dviem yra keliai, o tam durniui nėr. Ale jis pamatė sėdint tokį senuką. Atėjo pas jį. Klausė senis jo:
– Kur aini?
Sako:
– Ainu darbo ješkot.
– Tai aik čia ant kalno, pakrapštyk žemę, tai rasi skylę. Tąj skyle lįsk – rasi dvarą. Tam dvare nieko daugiau nėr, tik viena pamatinė ant žemės guli.
Aina jis, nuvėjo ant kalno, pasikrapštė, rado skylę. Inlindo, rado dvarą. Tas dvaras tuščias, pakajuos nieko nėr, tik pamačkė rupūžė guli ant žemės. Atsiliepė, sako:
– Jonai, lik pas mane tarnaut. Daugiau nieko pas mane neveiksi, tik apsišluosi stubas, o po metų galėsi imt pinigų, kiek norėsi.
Jis ten liko. Pasibaigė metai – sako:
– Jonai, jau tavo broliai namie geria ir valgo. Imk sau pinigų, kiek nori, o aik pas savo tėvą.
Pasijėmė daug pinigų. Nuvėjęs pas tėvą, jau rado anuos parėjus geriant ir valgant. Pavadino ir jį. O kad pasivaišino, tada tėvas klausė:
– Na, vaikai, katras kiek pinigų parnešėt?
Jie visi parodė. To durniaus – daugiausia, tam vėl puola namai. Tėvas:
– Na, da eikit in svietą. Katras gražiausią mergą gausit, tas liksite gyventie.
Išėjo tie savo keliais, o tas durnius vėl in tą kalną pas tą pamatinę. Kaip tik atėjo, sako:
– Jonai, imk apsčiai pinigų, nuveik in girią, kiek rasi malkų, visas nupirk, visas sukrauk in krūvą ir užkurk. O jei tu manęs teip bjauriesi, tai su skepetaite paimk, nunešk ir inmesk in ugnį. O paskui aš vartysuosi visaip, iššoksu iš ugnies, o mane vis atgal in ugnį, pakol pasidarysu pana, tai tada aš pasakysu, kad jau bus gana.
Jis teip ir padarė: nupirko malkas, sukrovė, uždegė, pajėmęs ją su skepetaite nunešė, inmetė in ugnį. Teip ji pradėjo in visokius vartytis, šokt iš ugnies, o jis ją vis atgal in ugnį. Ant galo jau pasivertė in paną. Ir sako:
– Jau gana, jau nemesk daugiau, jau gana.
Ir tuojaus pasidarė tokia pana, kad kitos ant svieto tokios nebuvo, ir tas užkeiktas dvaras iškilo in viršų. Dabar sako:
– Aisim pas tavo tėvą. Jei patiks tau ten geriau, tai ten būsim, o kad ne, tai čia sugrįšim, in savo dvarą.
Parėjo pas tėvą, pasisvečiau gerai. Tėvas jam norėjo jau savo turtą atiduotie, bet jie nereikalavo to, apsiženijo ir nuvėjo in savo tą dvarą gyventie, kur ir aš pribuvau an tos veselijos. Gėriau, valgiau, burnoj nieko neturėjau, per barzdą varvėjo. Pasigėrę ėmė šaudyt iš armotų, tai ir mane, sugriebę su pakulom, inkišo in armotą. Kaip šovė, tai net čia atšovė, kur dabar sėdžiu.

PATEIKĖJAS: Adomas Berteška

FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius Neaišku, ar tikrai užrašė J. Basanavičius.

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 304-305, Nr. 6
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 210-211, Nr. 6

Spausdinti

Atgal