Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2262&FId=4173&back=home

PAVADINIMAS: [Paukštė - pati]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
. Buvo toksai karalaitis jaunikis, ale jau jis buvo karalium. Jis vieną sykį pajėmė kiek ten savo tarnų jot an medžioklės in girią. Nujo in tą girią – viens užmuša tai žvėrį, kits vėl tai kokį paukštį. Ale prijojo tokią gražią pievą – pamatė tas karalius labai gražią paukštę. Jis ją pamierau šaut – toj paukštė prašnekėjo, sako:
– Karalaiti, nešauk mane – aš tavo būsu pati.
Tuojaus apstojo tą pievą, jau jai pabėgt nėr kur: jei lėks – ją šaus. Jau jai vis galas, davėsi – pagau ją, ji tuojaus pasivertė in paną. Dabar jau jie joja visi namon, ir ją neša karalius an žirgo. Parsinešė, tuojaus apsiženijo su jąj. Gyveno jiedu ar metus, ar du – toj pana pasivertė vėl in paukštę, išlėkdama pasakė karaliui:
– Jei norėsi mane pamatyt, tai pamatysi mane mieste, vadinamam Krėjapilė.
Ir išlėkė. O tam karaliui be pačios teip pasidarė nobodu, kad jau jis be jos rimtie negali! Pajėmė in kišenių sau gerai pinigų, niekam nieko nesakydams, pametė savo karalystę ir išėjo. Aina jis, pats nežino, kur jis galėtų atrastie tą miestą. Aina per girią – rado labai didelį lizdą ir vaikus paukščio, vadinamo gripas. Tep jis ten žiūrinėja, ale žiūri, kad jau parlėkė gripas. Jau jam nėr kas daryt. Jis nusivilko savo drabužį ir klosto tuos jo vaikus. O tas paukštis atlėkęs sako:
– N’o tu ką čia veiki?
– Aš kap pamačiau tave atlekiant, tai misliau, kad koks juodas debesis ateina su ledais, tai uždengiau tavo vaikus, kad juos neužmuštų.
– Na, tai gerai, kad tu tep moki šnekėt. Kad būtum nemokėjęs tep gražiai nukalbėt, tai aš tave būčia sudraskęs ir būčia atidavęs savo vaikam suėst. N’o kad tu tep man pasigerinai, ką tu no manęs norėtum?
– Aš norėčia, kad tu mane nuneštum in miestą, vadinamą Krėjapile.
Sako gripas:
– Aš to miesto nežinau. Ale čia tokiam mieste yra mano brolis pas malūninykų, tai rasi anas žinos.
Tas karalius užsėdo an jo – jį nunešė in tą miestą pas tą malūninyką. Nusišnekėjo su malūninyku apė tą miestą, sako tas malūninykas:
– Aš in tą miestą pristatau miltus, gripas neša.
Jis tam malūninykui gerai užmokėjo, kad ir jį galėtų tenai nugabentie. Sako:
– Aš tave galėčia tenai nusiųstie, ale kad tas paukštis labai piktas. Kap pajus, kad tu an jo sėdi, tai jis visus miltus numes no savęs, o tave sudraskys. Kiba aš tave indėsu in bačką tep kap miltus, tai jis tave per miltus nuneš. O jį reik gerai prišert, tai kad ir suvuos jis žmogieną, ale kaip jis bus gerai priėdęs, tai jis vis tave nuneš.
Teip viską padarė, ir nunešė jį in tą miestą, kur jo buvo moterė. Tuos miltus nunešė in tą patį karališką dvarą. Tarnai, tas bačkas beardydami, rado vienoj jį. Jis išėjo, žiūri – viskas juoda, visas miestas juodas ir tas karališkas dvaras juodas, ir viskas neaiškiai matyt, viskas apskendę. Žiūri – apė tą dvarą daugybė akmenų, – o tai buvo užkeikta karalystė. Pamatė ir savo pačią. Tuojaus pati jį pažino. Davė jam tris dienas atsilsėt, o paskui sako savo tam vyrui pana:
– Čia yra vienam pakajuj an stalo dvylika galvų ir kardas. Kad tu galėtum tą pačią didęją tuom kardu pusiau perkirst, tai iš tos galvos iššoks toks kiaušinis, tai kad tu tą kiaušinį galėtum nugriebt, nes tuomsyk pasidarys toks balsas kap kiek perkūnų trenkimo, tai tave apkurtys. O su tuom kiaušiniu turi ait apė dvarą ir po lašą turi laistyt an šitų akmenų, tai stos vaiskas ir iškils šita karalystė an viršaus ir bus šviesu. Ale jei tu šitą nepadarysi, ką aš tau sakau, tai mes čia liksim amžinai ir tu jau iš čia neišeisi.
Nuvėjo in tą pakajų, rado tais galvas. Insižiūrėjo pačią didžiausią, pajėmęs tą kardą kap kirto – pataikė pusiau. Iš tos galvos iššoko kiaušinis. Jis tą kiaušinį nugriebė in ranką – pasidarė toks balsas trenksmo perkūnų, kad jis apkurto. O kaip trenkė, tai tuosyk jau nukrito no to miesto visa smala, jau visi namai pasidarė balti ir žmones pabalo. Ale potam jis atsipeikėjo, atsiminė, ką jis tur su tuom kiaušiniu daryt. Tą kiaušinį pramušė ir vis laistė an tų akmenų. Kaip tik aplaistė, iš akmenų stojo vaiskas ir viskas in viršų iškilo. O jis paskui antrusyk vedė tą paną ir valdė tą ir aną karalystę.

PATEIKĖJAS: Adomas Krukis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1896

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 313-315, Nr. 9
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 218-220, Nr. 9

Spausdinti

Atgal