Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=2710&FId=4699&back=home

PAVADINIMAS: [Visi kartu]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks bernas. Jis nuvėjo, beaidams per svietą, pas tokį poną, susiderėjo pas jį per berną. Sako:
– Pas mane nesunkų darbą turėsi: tiktai po trimi katilais pakursi malkų ir daugiau nieko. Ale in tuos katilus pažiūrėtie tau nevalia...
Pradėjo kūryt ir kūrino iki pabaigai tų trijų metų. Ale an pabaigos atidengė tuos katilus pažiūrėt, kas gi ten yra, – žiūri, kad kiekvienam katile po vieną dūšią! Jis persigando, kad jis per tris metus jáis degino...
Tas pons – o tai buvo nelabasis – jį kalbina, kad liktų da an trijų metų. Sako:
– Kad jūs man duotumėt kasžin kiek algos – jau aš daugiau neliksu...
– Na, kad jau neliksi, tai te tau algą ir gali ait sau...
Davė jam algos aukso tokį šmotą kaip arklio galva. Aina jis sau su tuom auksu – sutiko žmogų atjojant ant arklio. Sako tas bernas:
– Mainykim šitą arklį an šito šmoto aukso.
Na, tas žmogus tuojaus ir apmainė. Joja jis užsėdęs an to arklio, ale bejodamas patiko žmogų vedantės jautį. Sako:
– Mainykim an šito arklio tą jautį.
Tas žmogus apmainė. Vedasi tą jautį – patiko kitą žmogų vedantės aviną. Sako:
– Mainykim tą aviną an šito jaučio.
Kurgi nemainys aviną an jaučio, – tuojaus ir apmainė. Vedasi tą avinuką. Ėjo ėjo – teko ait per girią, jau užpuolė naktis, – priėjo girioj tokį butelį. Prisirišo tą avinuką prie advernyko, inėjo in vidų – rado tris mergas prausiantės nuogas. Sako:
– Mergelės, aikit pažiūrėt, kokį aš gražų avinuką atsivedžiau garbinuotą.
Tuojaus išėjo viena:
– Vaje, koks garbinuotas!..
Kaip tik pačiupinėjo, teip ir prilipo prie to avinuko. Išėjo antra:
– Naje gi garbinuotas, – ir ta prilipo.
Išėjo trečia pažiūrėt – ir ta prilipo.
Dabar jis, ten pernakvojęs, vedasi tą avinuką su tom trimi mergom. Aina per girią – ale velnias tupi medij ir žiūri kvatodamas, sako:
– N’o kas ten per guzai tų mergų an krūtinių – aš tik aisu pažiūrėt...
Velnias kaip tik griebė vienai mergai už guzo – teip ir tas velnias prilipo prie tos mergos! Vedasi jau ir tą velnią. Vedasi pro tokią pirtelę, o boba duoną kepė Toj boba iš stubos su liže šoko prie tų mergų:
– O jūs stervos, kodėl jūs ainat nuogos!..
Kaip kirs su liže tai mergai per subinę – teip ta ližė prilipo prie mergos subinės, o ta boba – prie ližės! Ir vedasi. Atsivedė in tokį dvarą. Vedasi per dvarą – o buvo kluonas atdaras ir an klojimo buvo žirnių du šimtu karčių, o tuos žirnius jau buvo nupirkęs žydas ir mierau, – ale tas su tuom avinu vedasi tiesiog per klojimą. Kaip tik atsivedė per klojimą, teip tas velnias kaip griebs tuos žirnius – ir supylė sau in kūlę. O tas žydas tuo griebėsi už kūlės, kad perplėšt ir pabert tuos žirnius, – kaip tik griebė tam velniui už mašnos, teip tas žydas ir prilipo prie mašnos!
O tas ponas turėjo tokią dukterį, kad ją nieks negalėjo prajuokyt. O tas ponas teip buvo sakęs: „Jei kas ją prajuokys, tai bus mano žentas“. Ale vedasi pro pakajus. Pamatė toj pana tą visą komediją – ėmė juoktis, sako:
– Tėti, tėti, aikit pažiūrėt, kas čia per komedijos!
Tas ponas pamatęs ir negali trivot juokais.
– Na, – sako, – kad tu mano dukterį prajuokinai, tai turi būtie žentu.
Ir tuojaus surengė veseilią ir išleido savo dukterį už to berno. Ir liko tas žmogus ponaut tam dvare. Matai, ir bernam kaip kada gerai pasiveda.

PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 399-401, Nr. 39
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 299-300, Nr. 39

Spausdinti

Atgal