ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3490&FId=5624&back=home&back=home
PAVADINIMAS: [Apie žmogžudžius ir numirėlį]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie žmogžudžius ir numirėlį]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks račius ir kalvis du prieteliai. Abu gerai dirbo ir daug užpelnydavo, ale iš jų nė viens skatiko nematė.
Sykį teko jiem ait keliu, ir šnekasi:
Kad mes rastume nor kur skatiką...
Ale tik paėjo galą rado jiedu skatiką. Dabar kaip jiem tą skatiką pasidalyt? Sutarė viens vieną nedėlią nešiot, kits kitą. Pajėmė račius skatiką, nešio nedėlią. Pajėmė kalvis. Ale tas kalvis sako pačiai:
Aš pasirgsu ir mirsu, o jau tą skatiką aš jam neatiduosu!
Tas kalvis tuo apsirgo. Pagulėjęs pora dienų, numirė neva. Indėjo in grabą, nulydė in bažnyčią, pastatė an katapelio. O tas račius sako:
Aš vis nemisliu, kad jis numirė.
Jis ėmė iš gailesčio to skatiko užsislėpęs bažnyčioj liko, bažnyčią užrakino, ir teip likosi.
Naktį girdi barškinasi. Ir tuo išlaužė duris. Ateina in bažnyčią dvylika žmogžudžių, atsinešė daugybę pinigų. Tuos pinigus paskyrė in dvyliką krūvučių: visiem po krūvutę. Ale da turi sidabrinį diržą. Dabar kaip jiem tą diržą pasidalytie? Sako viens:
Stovi čia grabas. Katras perkirsim pusiau grabą su tuom negyvėliu, tai tam bus tas diržas.
Pajėmė viens kardą, kaip kirto perkirto tik viršutinę lentą. O kitas sako:
Duok mā aš perkirsu.
Jau tas kalvis turi iš baimės pilnas kelines. Matydams, kad jau galas, suriko grabe:
Vyrai negyvėliai, kelkit iš grabų: ką jie čia mus tur kapotie!
Tuo metė grabo antvožą tas baisiai subarškė tuščioj bažnyčioj. Ir tuo sėdo iš grabo. Tie žmogžudžiai, pinigus pametę, bėgt savais keliais. Tada atėjo račius pas kalvį pasidalino pusiau pinigus, o tą diržą kalvis paliko sau. Tam račiui da vis gaila skatiko sako:
Tu diržą pasilikai ir skatiką.
Dabar jau jie aitų su pinigais namo, ale bijo tų žmogžudžių Nuvėjo kalvis pas duris žiūrėt, kur tie žmogžudžiai. O tie žmogžudžiai siuntė drąsiausią, kad aitų pažiūrėt in bažnyčią, kas ten veikias. Kaip syks atėjo žmogžudis in bažnyčią, o kalvis prie durių. Kalvis nutraukė no to vagies galvos kepurę, sako:
Te tau, račiau, už tą skatiką kepurę vagies.
Tas vagis be kepurės bėgt pas anuos. Atbėgęs sako:
Ką tu ten padarysi: susirinkę tiek šventųjų in bažnyčią, kad tokią daugybę pinigų pasidalino tik po skatiką, o vienam da neišteko. Aš kaip tik norėjau ait pažiūrėt, tai tuo viens man kepurę nutraukęs metė vienam, sakydams: Te tau už tą skatiką vagies kepurę.
PATEIKĖJAS: Jonas Mackevičius
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1905
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 172-173, Nr. 104
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 155
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal