Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4011&FId=6357&back=home

PAVADINIMAS: [Tėvas beturtis apraudoja dukterį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
1. Dukrala mano, mano mylimoji! Buvo man senam sunku augycie mylimų vaikelį. Visus priėmė Ponas Dzievulis, ciktais buvo palikįs vienų dukrałį, mano mylimųjų. Kur aš mislinau, kad ji mani apraudos, kad ji mani aprūpįs paskuciniu rozeliu, kad ji palaidos in aukštų kalnelį.
2. Ak Dzieve Tėve, Dzieve mieliausias! Spaudzia mano širdełį, sopa man galvełį, krinta ašarėłės per mano veidelius, sopa man galvełį nuo rūpestėlių, spaudzia mano širdełį nog sunkių atodūsėlių. Nėr kam apsirūpinc apie mano senystėłį, dartės jau netekau mylimosios dukrałės, prie katros aš, mislinau, pabeigsiu savo amžalį, kad ji mani palaidos in aukštų kalnelį.
3. Dukrala mano, vierniausia słūgelė! Del ko užpykai, mano mylimoji? Ar aš praskałbėjau savo dukralai kokiu žodeliu? Ar negražai auginau savo dukrałį, ar negerai mokinau savo mylimųjų, ar negražų surangiau del tavį rangełį, ar nepuikiai išlaidau mylimų dukrałį, kap žmonių tėveliai? Oi, jiej išlaidzia su dzidełi parodėłi, tarytum storojaus, kad aš išlaistau savo dukrałį, tai aš apsirūpinau ko no geriausia...
4. Dartės, mano dukrała, tai tu prašnekėkie meilingų žodelį, tai tu dar duokie man senam rodełį, kap tavi išlaiscie, su kokiu parodėłi. Negaliu sukviescie dzidelio pulkelio jauno jaunimėlio, cik dartės sukvieciau del savo dukrałės liūdnus kantorėlius su žėlaunom giesmełėm. Oi, aš išlaidziu savo dukrałį senoj senystėłėj su gailiom ašarėłėm.
5. Dukrała mano, mano mylimoji! Oi, dar paraminkie mano širdełį, oi, tu man duokie dzidełį rodełį, prie ko prisiglauscie man senystėłėj, prie ko ieškocie žodelį prakałbėcie, širdełį paramycie. Oi, aš neturu jokių giminėlių, oi, dartės netekau mylimiausios slūgełės, jauniausios dukrałės.
6. Ak Dzievuliau mano, Dzievuliau brangiausias! Vėjelis pucia ir lietulis lyja vis an manį seno, visi mani pakliudo, mani senystėłėj. Kur aš pristosiu, prie ko prisiglausiu, kur užvėjėłį gausiu?
7. Oi, aš glausiuos prie pilko akmenėlio, katras padėtas an sieros žamełės prie vieškełėlio. Akmenėlis šaltas in mani nesiglaudzia ir in mani neprašneka nei vieno žodelio.
8. Ak Dzievuliau mano, Dzievuliau mieliausias! Stovi prie kelalio baltoji liepelė, oi, toj liepełė be liemenėlio ir be šakelių... Ciktai stovi tasai kelmelis, an katro augo balta liepełė. Oi, aš pristosiu prie to kelmelio, oi, aš padėsiu savo galvełį. Oi, aš mislinu, kad tįnai padėta pūkų paduškėłė. Oi, ciktai stovi tas grynas kelmelis, ir tį negaliu prisiglauscie: kietas medelis, visur užgauna šaurus vėjelis.

FIKSAVIMO METAI: 1913

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Miroslavas, sen., , Alytaus r. sav., Alytaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Miroslavo prp., Seinų aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 185-187, Nr. 2
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 11. Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 965, Nr. 63

Spausdinti

Atgal