Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4169&FId=6619&back=home

PAVADINIMAS: Kunigo raudama]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
1. Oi kunigėli mano, kunigėli brolali, kunigėli mieliausias! Oi, kap mes augom iš mažų dzienelių prie tėvo, mocinėłės dzidesniam pulkelyj, kadu pasiūgėjom dzidesnių metelių, tai atsiskyrėt, mūsų kunigėli, tolimesnėn šalałėn. Tankiai nesuvėjom mes pasikałbėcie, tai cik atrašėt margų gromatėłį, tai jūs kałbėjot meilius žodelius man sesulai.
2. Kap dažinojau tokių žinełį, kad nesulauksim savo brolalio, kad jūs išaisit an kunigėlio, oi, tai aš laukiau linksma būdama, kad mes sulauksim tokį mylimų svetelį savo giminėłėj.
3. Kunigėli mano, kunigėli meilingas, kad jūs parkeliavot iš tolimos šalałės, oi, tai aš laukiau brangaus brolalio, kad pasikałbėsim meilius žodelius.
4. Kadu perėjo keli meteliai, jau insišventė mūsų kunigėlis in tų aukštų stonelį, oi, tai buvo miela ir mumi visiem suveicie su visom giminėłėm. Oi, tai dziaugėsi tėvulis, mocinėłė ir visos giminėłės, kad atsirado mūsų giminėłėj tokis svetelis, visiem padoru ir visiem meilu.
5. Ak Dzievuliau mano, Dzievuliau mieliausias, kunigėli mano, mylimiausias brolali, oi, tai aš mislinau, tai aš cikėjausi, kad aš pasigrožėsiu, kad aš aplankysiu savo kunigėlį svecimoj šalałėj.
6. Kunigėli brangus, kunigėli meilingas, liūdna mano širdełė, kad jau atsiskyrai, brangus kunigėli, iš mūsų pulkelio, nog visos giminėłės.
7. Ak Dzievuliau mūsų, Dzievuliau mieliausias, kad būtų išlaikįs Ponas Dzievulis, Panełė Švenciausia mūsų kunigėlį ilgesnius metelius, būtum mes pasigrožėjį su visom giminėłėm. Būtų atsilankįs mūsų kunigėlis dzimnu sveteliu prie visos giminėłės.
8. Kunigėli mano, kunigėli brolali, argi nesunku bus kunigėliu tam aukštam kalnelyj jaunoj jaunystėłėj ir paciam viekelyj? Oi, kų mes darysim, kadu atlankysim šventų bažnyčėłį, katroj gyveno mūsų kunigėlis? Jau mes nerasim mylimo kunigėlio šventoj bažnyčėłėj, jau mes nemacysim jo skaistaus veidelio, jau mes negirdėsim meilingų žodelių.
9. Gana kałbėjo visa parapijėłė, kad buvo darbštus mūsų kunigėlis. Jis necingėjo lankyc bažnyčėłės, tai jis ateidavo šventoj bažnyčėłėj ko no anksciausia anksci rytelį, o išeidavo iš bažnyčėłės ko no vėliausia.
10. Kunigėli mūsų, kunigėli brangus, liūdna mano širdełė, kadu dažinojau, kad jau atsiskyrėt, mylimas kunigėli, tai aš mislinau, kad mes pagyvensim su savo kunigėliu, oi, ilgus metelius, kad mani priglausit, mylimas kunigėli, kad manį nedalaisit in dzidelį vargelį, in dzidzias rūpestėlas.
11. Kunigėli brangus, kunigėli gerausias, oi, tai pražydo daržalyj kvietkełė gražais žiedeliais, tai nusidziaugia jaunos mergełės, katros vaikšcioja po rūtelių daržalį. [Tai aš džiaugiausi,] kad aš turėjau mylimų kunigėlį, jaunų savo brolalį. Dartės dažinojau tokių žinełį, kad atsiskyrė mano brolalis, mylimas kunigėlis.
12. Kunigėli brangus, kodel nepaskubinot parašyc raštelio, kodel nedavėt man dzidełės žinełės? Kad dar būtum atsilankį, dar būtum pakałbėjį kokius žodelius, būtūt apsiskundį savo ligełį ir sunkius sopułėlius.
13. Oi Dzievuliau mano, Dzievuliau mieliausias! Gana nebuvo puikus mūsų kunigėlis, gana jis kałbėjo meilingus žodelius. Jis negaiłėjo savo žodelių nei senam, nei jaunam, nei mažam, nei ubagėliu, nei vieno neaplankė, in visus prakałbėjo. Dartės atsilankėm pas savo kunigėlį paskucinį rozelį. Oi, tai susirinkom visos giminėłės, oi, tai nekalbat, mylimas kunigėli, nei vieno žodelio šoj mieloj dzienełėj.
14. Kunigėli mano, kunigėli brolali, oi, tai ne už ilgo mes palaidosim mylimų kunigėlį in aukštų kalnelį. Ak Dzievuliau mano, Dzievuliau brangiausias, kad aš gałėtau pas Dzievulį nuprašycie ir pas Panełį Švenciausių, kad dar prakałbėtų mylimas mano brolalis, geriausias kunigėlis. Oi, tai palaidosim in aukštų kalnelį, ne tuoj aplankysim kunigėlio kapelį.
15. Oi Dzievuliau mano, Dzievuliau gerausias, kad aš gałėtau, tai aš nubarscytau viešųjį kelalį baltaisiais perlaliais, oi, katruom keliaus mūsų kunigėlis in tų aukštų kalnelį. Oi, kap nukeliausit, mylimas kunigėli, an to kalnelio, an to aukštojo, jau nė nemacysit, mylimas kunigėli, nei tėvo, mocinėłės, nei jokios giminėłės. Cik mes kukuosim su mocinėłi kap tos gegutės, girałės paukštełės, ir netkukuosim, ir nepribudzysim savo kunigėlio iš to ramaus miegelio.
16. Kunigėli brolali, kunigėli mieliausias, kad aš mokėtau gromatėłį rašycie, tai aš surašytau margų gromatėłį, tai aš nusiųstau in tuos susiedėlius, kur kunigėlis gyveno, kad jiej dažinotų tokių dzidełį navynėłį, mažu jiej necingėtų cionais atsilankycie, mūsų kunigėlį pašarvocie. Mažu dar prakałbėtų mylimas kunigėlis in savo brolalius, su katrais gyveno, mažu dar užgirstau kunigėlio balselį ir meilųjį žodelį.
17. Ak Dzievuliau mano, Dzievuliau mieliausias! Kap aš netekau kunigėlio brolalio, taryc netekau dzidziausio majentkėlio. Mano kunigėlis – mano ramintojėlis, mano kunigėlis – gerausias užtarytojėlis. Kap aš jo sulaukdavau kadu atkeliaujanc, tai jisai maldavo mylimų tėvelių, kad mani nespaustų prie sunkių darbelių.
18. Kunigėli mano, kas dar manį pagaiłės? Kas už mani užtarys prieš mylimus tėvelius? Tai aš tikėjausi, kad aš turėsiu mylimų kunigėlį, tai aš prisiglausiu prie kunigėlio, tai aš cikėjausi, kad kunigėlis bus mano kaip cikras tėvulis ir mocinėłė.
19. Ak Dzievuliau brangus, Dzieve mieliausias, dartės netekau brangaus kunigėlio, taryc atsimainė ir šita žamełė, taryc nėra jokios ramybėłės mano širdelai. Kunigėli brangus, jūs keliaunat in tų aukštų kalnelį, prašom neužmiršcie mylimų tėvelių ir manį sesarėłės, prašom nor prisisapnuocie per ramųjį miegelį, kad nor pamacytau kunigėlio būdelį.

FIKSAVIMO METAI: 1913

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Miroslavas, sen., , Alytaus r. sav., Alytaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Miroslavo prp., Seinų aps.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 326-330, Nr. 5
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 11. Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 965, Nr. 96

Spausdinti

Atgal