Archeologijos objektas "Šeimyniškėlių piliakalnis (Anykščių r.)" >> "1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=537&FId=1176&back=home

PAVADINIMAS: 1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Nuo 1996 m. visas piliakalnio tyrinėjimų metu iškasamas gruntas sijojamas naudojant neštuvų tipo vijoklius su 4 mm skersmens tinklu. Taigi, pradėtas persijoti gruntas anksčiau tyrinėtose vietose. Iš 13 kv. m ploto Nr. 14 išsijojus žemes, surinkta 34 žiestų puodų šukės, 17 kaulų ir titnaginės skeltės apatinė dalis.
1996-1997 m. buvo tęsiami piliakalnio aikštelės tyrinėjimai. Į ŠV nuo anksčiau tyrinėtų plotų ištirti 5 nauji plotai (Nr. 15-19). Piliakalnyje ištirta visa pietinė aikštelės dalis, tirtas 360 kv m plotas.
Aptikta čia stovėjusių pastatų liekanų. Įdomiausios yra krosnies liekanos. 30 cm gylyje atkasti (1,4x1,3 m dydžio plote) degėsiai bei degto molio gabalėliai buvo krosnies su vadinamuoju „papečiu“ liekanos. Krosnies viršus nuardytas ariant. Išlikusių liekanų aukštis – apie 15 cm. Apdegęs krosnies molis gulėjo ant gelsvo smėli sluoksnelio, po kuriuo aptikta medžio degėsių. Iš molinio kupolo išliko tik 90x80 cm dydžio rausvo suskeldėjusio į gabalus molio dėmė. Jos storis siekė iki 20 cm. Po moliu buvo balkšvai gelsvo smėlio sluoksnelis. Greta molio dėmės buvo medžio degėsių, orientuotų PV-ŠR kryptimi. Su degėsiais besiliečiantys molio gabalėliai turėjo medžio įspaudų, kas rodo, jog molis buvo plūktas ant medinių lentų. Krosnies PV šone gulėjo suskeldėjęs 14x11x10 cm dydžio akmuo. Išėmus subyrėjusius molio gabalus, atidengta buvusios pakuros vieta. Pakura pailga ŠV-PR kryptimi, 60x50 cm dydžio, iki 10 cm gylio. Pati pakura (anga), atrodo, buvusi iš PR krosnies pusės. Molinių krosnies sienelių storis siekė iki 10 cm. Radiokarboninė krosnies data – 1395-1480 m.
Šalia krosnies liekanų, 30 cm gylyje, pilkoje žemėje, atsidengė keturkampės formos degėsinga dėmė. Jos paviršiuje, 20 cm gylyje, gulėjo 13x13x5 cm dydžio akmuo. Degėsius sudarė 4 sudegusių 5-13 skersmens pušinių rąstų liekanos. Šių rąstų paskirtis neaiški. Radiokarboninė kalibruota jų data yra cal 1415-1515 m. Greičiausiai čia aptiktos sudegusio medinio pastato liekanos.
Tyrinėtoje vietoje rastos 6 stambios U formos vertikaliame pjūvyje stulpavietės. Jų skersmuo – 32-48 cm, gylis – 20-35 cm. Stulpavietės rodo čia buvus gynybinės galerijos atramas, išsidėsčiusias beveik tiesia linija.
Kultūriniame sluoksnyje aptikta įvairių radinių. Didžiausią jų dalį sudaro žiestoji keramika, analogiška rastai ankstesnių tyrinėjimų metu. Aptikta ir gyvulių kaulų, 3 pilko titnago nuoskalos.
Aptikta nemažai individualių radinių. Dauguma iš jų – metaliniai. Geležiniai radiniai: 5 cm ilgio įtveriamasis lanko strėlės antgalis, 2 peilių įtvaros; žalvariniai: 2 žvangučiai, auskaro kabutis su dviem karoliukais, raktas; sidabrinis kryželis. Pasitaikė ir keletas nemetalinių dirbinių – titnaginė 35x14x6 mm skeltės apatinė dalis su nusidėvėjimo pėdsakais; molinis cilindrinis 3,8 cm skersmens verpstukas; du smiltainio 3,5 cm skersmens cilindrinių verpstukų fragmentai. Vienas kitas radinėlis yra iš 20 a. pirmosios pusės. Tai Rusijos 1912 m. Nikolajaus II ½ kapeikos, varinis ovalo formos medalionėlis su dviem ąselėmis galuose ir užrašu „MATKA BOLESNA MOLE SIĘ ZA NAMI FK“. Iš radinių išsiskiria itin retas sidabrinis Jogailos pusgrašis, kurio averse pavaizduota vos įžiūrima susisukusi ratu žuvis, įkomponuota į 7 mm skersmens iš taškučių sudarytą ratą, bei įrašas „...OГA...“ aplink (geriau išliko tik 3 slaviškos raidės). Reverse matomas skydas su dvigubu kryžiumi, iš kraštų juosiamas pynutės bei taškučių rato tarp dviejų linijų. Moneta netaisyklingo apskritimo formos, vaizdas pasislinkęs į vieną šoną, ašių santykis nesutampa. Jos skersmuo 14x13 mm, storis – 1 mm, svoris – 0,615 g. Numizmatų nuomone, pusgrašis kaldintas 1387-1388 m. ir yra viena iš pirmųjų lietuviškų monetų.
1996-19997 m. su metalo detektoriumi buvo toliau žvalgoma piliakalnio aikštelė, šlaitai bei papėdės – iš viso apie 5000 kv. m plotas. Viršutiniame žemės sluoksnyje, suardytame daugkartinių arimų, aptikta keletas archeologinių radinių. Žalvariniai: skardinis apvalus 2,3 cm skersmens apkalėlis, apvalaus ažūrinio kabučio ketvirtis (apie 3,5 cm skersmens), keturkampė 2,3x2,3 cm dydžio skardelė su skylute; geležiniai: trys 17-44 g svorio įtveriamosios arbaleto strėlės, 6 g svorio įtveriamoji lanko strėlė, įtveriamasis 5,1 cm ilgio peiliukas nulaužta viršūne, 6,8 cm ilgio yla. Be archeologinių dirbinių rasti ir keli įdomesni 20 a. pirmosios pusės dirbiniai: 2 geležiniai raktai, 2 Rusijos 1901 m. varinės kapeikos, varinis pasidabruotas medalionėlis.
1997 m. piliakalnio aplinkoje tyrinėta senojo kelio dalis Vorelio dešiniajame krante bei spėjama kulto vieta. Spėjamo medinio tilto atramų vietoje ištirtas 30 kv. m plotas, nustatyta, kad viskas čia jau sunaikinta. Spėjamoje senojo kulto vietoje, nuo piliakalnio į Š nutolusioje per 700 m ir lokalizuotoje biolokacijos metu, ištirtas 33 kv. m plotas (vad. V. Vaitkevičius). Čia atkastas gana tankus natūralių 20-100 cm skersmens akmenų padrikas grindinys, kuriame šalia vieno akmens rasta degėsių. Jų chronologija bei paskirtis neaiški.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Raktas iš Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių r.)

FIKSUOTOJAS: Gintautas Zabiela

FIKSAVIMO METAI: 1996-1997

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 115-119

©: Sukūrimas Gintautas Zabiela

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal