ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=546&FId=1201&back=home

PAVADINIMAS: 1994-1995 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1993 m. su metalo detektoriumi buvo žvalgoma smėlinga kalva, esanti Kernavės miestelio R pakraštyje, buvusiame Kriveikiškių kaime. Viršutinėje kalvos dalyje bei PV ketvirtyje iki 10 cm gylyje buvo aptikti 34 įvairios paskirties radiniai iš suardytų kapų.
1994-1995 m. buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai, ištirtas 425 kv. m plotas, kertantis dalį kalvos R-V kryptimi.
Plote 2, 20 cm gylyje, aptiktas suardytos sodybvietės kultūrinis sluoksnis. Jame surinkta daugiau kaip 1000 žiestos keramikos fragmentų, kurių spalva įvairi, tačiau dominuoja rusvos ir pilkšvos šukės. Sprendžiant iš aptiktų šukių, indai buvo nedideli, siaurėjančia anga, profiliuotomis sienelėmis, išorėn atlenktais angos kraštais. Rastos 4 šukės, padengtos rusva glazūra. Visi aptikti dugnai plokšti, be ženklų. Dalies keramikos kakleliai ir peteliai ornamentuoti. Ornamentą sudaro įrėžtos banguotos arba tiesios horizontalios linijos. Taip pat rasta šukių su įkartų-duobučių ornamentu.
Aptiktos sudegusio pastato liekanos. Jo matmenų nustatyti nepavyko, nes pastato sienos visiškai sunyko. Aišku tik tai, kad pastatas buvo rentinės konstrukcijos. Jo vietoje išliko keli plūkto molio aslos fragmentai, buitinės paskirties krosnies pado liekanos. Krosnis – stačiakampio formos, orientuota ŠV-PR kryptimi, apie 2,4 m ilgio bei 1 m pločio. Be to, minėtame plote aptiktos 2 ūkinės paskirties duobės, kuriose rasta degėsių ir keramikos.
Sodybos atsiradimą kapinyno teritorijoje datuoja vadinamo III tipo lietuviška kaltinė moneta. Monetėlė surasta krosnies pade. Taigi, sodybą reiktų datuoti 15 a. pirmąja puse. Kultūriniame sluoksnyje be minėtų keramikos fragmentų aptikta nemažai kaltinių vinių, 2 kriauniniai peiliai, plaktukas, pasagos dalis, Augusto III moneta ir kt. radiniai, leidžiantys spėti, kad čia gyventa iki 18 a. pabaigos.
Kalvos aukščiausioji dalis buvo nupustyta, ir čia pirmieji kapai atsidengė iš karto po velėna, o vakariniame perkasos gale kapinyno paviršius užpustytas iki 30 cm storio smėlio sluoksniu, kapai nesuardyti. 13-14 a. žemės paviršius išsiskyrė kiek pilkesnės spalvos sluoksniu, susidariusiu supuvus velėnai.
Šiame sluoksnyje taip pat surasta keramikos, tačiau ji kiek ankstyvesnė už aptiktąją 15-18 a. sodyboje. Puodai pagaminti iš trapesnės molio masės, pakraštėliai ne taip ryškiai profiliuoti, gausiau pasitaiko ornamentuotų šukių. Šią keramiką reikėtų sieti su laidojimo metu kapinyne atliekamomis apeigomis.
Iš viso tyrinėtame plote surasti 93 kapai. Kapų duobės išsiskyrė labai nežymiai, o kartais apskritai nebuvo matomos. Daugelis jų stačiakampio užapvalintais kampais formos, nuo 50 iki 210 cm ilgio, 40-50 cm pločio, kai kurios duobės trumpėjo link dugno. Jų gylis yra 1 m nuo tuometinio žemės paviršiaus. Daugelis duobių (57) orientuotos R-V kryptimi, 34 – ŠV ir tik 2 – ŠR-PV kryptimi.
Mirusieji laidoti nedeginti, galvomis orientuoti į V. Daugelyje kapų kaulai visiškai sunykę arba išlikę tik fragmentiškai. Mirusieji laidoti aukštielninki, ištiestomis kojomis, rankos dažniausiai sukryžiuotos liemens arba krūtinės srityje. Surasti 3 dvigubi kapai. Dviejuose jų su vaikais palaidoti suaugusieji – vyras (?) ir moteris (?).
Kai kuriuose kapuose pastebėta lentų liekanų. Atrodo, kad jomis mirusieji būdavo tik padedami iš šonų, galų bei viršaus.
50 kapų rasta įkapių. Daugeli atveju tai neturtingi kapais, kuriuose rasta tik aprangos detalių – diržų sagčių, grandžių, sagų arba būdavo įdėtas įtveriamasis peiliukas. Turtingumu išišskyrė keletas moterų kapų.
Kape 21 mirusiosios galvą puošė apgalvis iš 25 sidabrinių paauksuotų plokštelių. Ties smilkiniais aptikti 3 sidabriniai trikaroliai antsmilkiniai, pagaminti naudojant sudėtingą filigrano technologiją. Ant dešinės rankos dilbio kaulų rasta žalvarinė juostinė apyrankė, ant pirštų – 2 sidabriniai žiedai pinta priekine dalimi. Panašus žiedas buvo ir ant kairės rankos piršto. Duobės V gale, 20 cm nuo mirusiojo galvos į kapo pusę, buvo įdėta auka. Čia aptikti 4 cilindrinių spynų bei vienas simbolinis raktai. Visi jie surasti vertikaliose padėtyse, kilpelėmis į viršų. Iškart po raktais buvo daugiau kaip 400 įvairių tipų bei dydžių stiklo karolių ir 10 kriauklių vėrinys.
Iš viso kapinyne surasta 10 apgalvių. Daugelis jų pagaminta iš sidabrinių paauksuotų plokštelių. Visi surasti apgalvių variantai nevienodi, pagaminti naudojant skirtingas matricas. Šešiuose kapuose aptikti antsmilkiniai. Jie priskirtini žiedelinių tipui. Puošnumu išsiskiria surasti kaklo vėriniai. Kapuose 18 ir 21 vėrinius sudarė kriauklės bei stikliniai karoliai, kape 12 – žalvariniai žvangučiai. Aptikti 3 kabučiai – žalvariniai rombinis ir apskritas bei lelijos tipo sidabrinis, panašus į rastus Stakliškių lobyje. Surastos 2 žalvarinės segės: pasaginė ir plokštelinė. Tyrinėtas kapinynas pasižymi apyrankių gausumu. Surastos 3 apskrito skersinio pjūvio apyrankės, imituojančios tordiravimo techniką, 2 juostinės apyrankės, 1 trikampio skersinio pjūvio apyrankė išplatintais galais.
Didžiausia papuošalų grupė yra žiedai, kurių rasta 27. Daugelis jų (14) – pinta priekine dalimi, 4 – praplatinta priekine dalimi, 3 turėjo stiklo akutes. Kiti žiedai – netradicinių formų. Įdomiausias iš jų rastas kape 82 – sidabrinis su masyvia rombo formos priekine dalimi bei reljefine svastika ant jos. Gilesnės reljefinio piešinio vietos užpildytos šviesia emale.
Kapinyne surasta 15 įtveriamųjų peiliukų. Ant peilių iš kapų 12, 18 ir 41 išliko odinių makštų fragmentai. Makštys puoštos žalvarinėmis juostelėmis, sudarančiomis vingiuotą augalinį ornamentą. Siaura bei plona juostelė kas porą milimetrų būdavo dvilinka prakišama į vidinę odos pusę ir užkalama mediniu plaktuku.
Trijuose kapuose aptikti 7 raktai. 5 iš jų geležiniai, skirti cilindrinėms spynoms rakinti, 2 – žalvariniai simboliniai raktai.
Palyginti nedaug kapinyne rasta buities reikmenų: 3 skiltuvai, 1 odinė adatinė, puošta žalvariu, kaip minėtos peilių makštys, bei vienas šiferinis dvigubo nupjauto kūgio pavidalo verpstukas.
Pažymėtina, kad kapinyne visiškai nerasta ginklų, tuo tarpu kai kituose Rytų Lietuvos senkapiuose, net ir vėlesniuose kapuose su monetomis randami pavieniai kirviai, ietigaliai ir kalavijai.
Apskritai tyrinėto kapinyno medžiaga išsiskiria iš šio laikotarpio ir vėlesnių senkapių įkapių, ypač papuošalų įvairove bei savitumu. Daugiausia analogijų su rastais apgalviais, žiedais bei kitomis įkapėmis galime surasti jotvingių žemėse tyrinėtuose akmenimis apkrautuose kapuose. Dalis įkapių yra aiškiai nevietinės kilmės.
Aptiktąjį kapinyną siūlome vadinti Kernavės-Kriveikiškių vardu, kadangi paminklas yra buvusio Kriveikiškių kaimo teritorijoje, tačiau 13-14 a. čia mirusiuosius laidodavo Kernavės gyventojai.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Kernavės (Kriveikiškio) kapinyno (Širvintų r.) kapo 21 įkapės

FIKSUOTOJAS: Gintautas Vėlius

FIKSAVIMO METAI: 1994-1995

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kriveikiškis, k., Kernavės sen., Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kriveikiškio k. (Širvintų raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 149-154

©: Sukūrimas Gintautas Vėlius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal