Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=5796&FId=8587&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo karalius, tas turėjo labai gražią pačią. Ta turėjo aplink kaktą žvaigždes, ant viršugalvio sa[u]lę, o užpakaly mėnesį. Ale paskui ta jo pati mirė. O ir turėjo karalius tokią gražią dukterį, kaip ir jo pati buvo. Ir karalius visur aprink ėjo kitą pačią ieškot, bet tokios gražios nerado, kaip jo pirmoji pati buvo, ir todėl jis norėjo savo dukterį vest. Bet ji jo nenorėjo. Dabar ji negalėjo nuo jo atsišnekėt ir jam uždavė, kad jis jai nupirktų utėlių mantelį (su utėlių skūroms išklotą), sidabrinę vystę*, dėmanto žiedą ir a[u]kso kurpes. Ir karalius visus tuos daiktus jai davė.
O tas karalius turėjo ir seną duonininke. Bet tą vakarą pirm svotbos duktė tą senąją žmoną kla[u]sė, ką ji dabar darys. O ji jaijai liepė susimt* viską ir eit šalin. Ir ji tą naktį išėjo.
Rytmety karalius ieškojo savo mergą, ale ją nerado ir kla[u]sė visą savo šeimyną:
– Ar nematėt, ar nematėt mano marčią?
Ir nieks negalėjo jam tai pasakyt.
Bet kai ji tą naktį išėjo, priėjo pri vandens, o ji čia turėjo eit į laivą*. O dabar tas laivūnas* ją norėjo vest ir sakė:
– Kad tu nepasižadi mane imt, tai aš tave čia nuskandysiu.
Ale ji jo ir nenorėjo, o tai jis ją išmetė iš laivo*, ir ji šoko ant krašto to vandens. Paskui ji ėjo toliau ir nežinojo, kur nueit. Tai ji priėjo pri akmenų ir sakė:
– Ak Dieve, Dieve! Kad čia teip stuba atsivertų.
Ir teip atsivėrė. O paskui ji įėjo į tą stubą, ir viskas buvo teip, kaip ji tik norėjo. Paskui rytmety ji vėl išėjo, tõ stubõ savo puikius rūbus palikusi, – tai vėl teip ákmens buvo, kaip pirm to buvo.
Paskui ji įėjo į vieną dvarą ir parsisamdė pas to dvaro žiuponę per pelendrusę. O čia jos brolis ir buvo, nes jis teip jau buvo nuo savo tėvo išėjęs, ir jis buvo tam dvare per raštininką ir turėjo tarną*. O kad jis savo tarnui sakė, kad jam tur atnešt vandens arba sopagus, tai vis ši pelendrusė bėgo jam atnešt, o kai ji atnešdavo, tai jis jai pagal kulnis mesdavo.
Bet paskui jijė vieną sykį prašė savo žiuponę, kad ją kelintąsyk namo le[i]stų. Ale ji ne eidavo namo, bet prie tų akmenų. O kad ji prie tų akmenų prieidavo, tai vėl atsivėrė akmens ir vėl buvo stuba, ir ji vėl apsirėdydavo savo puikiaisiais drebužiais, potam atvažiuodavo karieta, į tą ji įsisėsdavo ir važiuodavo į bažnyčią.
Bet tas raštininks ir bažnyčio buvo. Ir jis pamatė vieną teip puikią bažnyčio. O antrą nedėlią jis vėl ėjo į bažnyčią, ir ta merga vėl čia buvo. Bet jos žiuponė jai sakė, kad ji tur veikiau pareit kai tas raštininks. Ale ji vieną sykį pasivėlino ir negalėjo teip greitai savo puikiuosius drebužius nusirėdyt, tai ji, namo parėjusi, kasdieninius ant šių puikių apsirėdė. O dabar tas raštininks ją davė su tarnu vadyt, kad ji ateitų jo galvą utinėt. Bet ji nenorėjo ir sakė:
– Manęs niekad nereikėjo ir dabar nereik.
Ale dabar tas tarnas turėjo antrą ir trečią kartą eit ją vadyt, tai ji tik turėjo eit jo galvą utinėt. O kai ji jo galvą utinėjo, tai jis jos rūbus ėmė krapštinėt ir prakrapštė iki ant to mantelio. O kai jis dabar savo galvą pakėlė nuo jos kelių, tai jis jai tą muturą nuo galvos nuplėšė ir potam tuojau pažino, kad tai jo sesuo. Paskui juodu iš to dvaro išėjo, ale nieks nežino, kur nuėjo.

FIKSUOTOJAS: August Schleicher

FIKSAVIMO METAI: 1852

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kuršiai, mstl., , Nemano r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kuršiai, Ragainės pavietas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 32-34, Nr. 7
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 7
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda "Lietuvos", 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 123-125
Litauisches Lesebuch und Glossar von August Schleicher. Prag, 1857.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės. Paaiškinimai: vystę – orig. kleidą. Bs. išn. Pas Schl[eicherį] kleida s u s i m t – orig. skl., Bs. skl. susiimt laivą – orig. šėpį laivūnas – orig., Bs. išn. šiporius laivo – orig. šėpės tarną – orig. bedynterį. Bs. išn. Bedienterį

Spausdinti

Atgal