Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6439&FId=9243&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kad kitąsyk gyveno pora, diedelis ir bobelė. Teip juodu begyvedamu susilaukė vaikelį. Vaikelis jau paaugo didesnis. Diedelis nusimirė, bobelė apjako, visa viltis – tas sūnelis, kuris nematančią savo motinėlę turėjo vadžiot po svietą. Kol mažesnis buvo, noriai vadžiojo, ale kaip paaugo, pradėjo jį svietas paikyt – sūnus visai pradėjo motiną ant juoko laikyt. Būdavo, prives prie sienos ir sako:
– Čia grabė, šok!
Motina šoka ir skaudžiai kaktą susimuša. Privedęs dilgėles, sako:
– Čia pasikelk drabužius – bala!
Motina nematydama pasikelia ir baisiai kojas išsidilgina. Da to negana. Vieną sykį nuvedė į girią, pasodino po medžiu, paliko ir nuėjo sau. Motina laukė laukė ir nesulaukdama laukė smerties. Teip jai belaukiant sūnaus ateinant, ir vakaras atėjo. Vidurnaktyje kažin kas atūžė, atkaukė, suplumsėjo ir sutūpė į tą medį, kur ta neregė sėdėjo. Ir pradėjo tie paukščiai šnekėtis.
– O ką, kas pas jus girdėt? – klausė kitudu vieno paukščio.
– Et, – tas atsakė, – nė kas labai girdėt, nė ką, tiktai šiąnakt gydanti akis rasa kris, tai kad neregiai žinotų, akis pasiteptų, tai ir praregėtų.
– O pas jus kas girdėt? – klausė vėl abudu antrojo paukščio.
– Pas mus šneka, kad ėsąs šalia kelio toks ekmuo, o po tuo ekmeniu šaltinis tekąs, tai kad tą ekmenį atverstų kas, o ten koki ligoniai, nebyliai, raiši, raupuoti ir kitoki visoki ligoniai nusimaudytų – ir sveikatą įgytų.
– O pas jus kas gero girdėt? – vėl klausė abudu trečiojo.
– Et, pas mus ir nė kas visai. Šneka, kad pakriaušyje yra toks medis, tai kad kurtiniai žinotų, nusilaužę šakutę pakrapštytų ausį – ir pragirdėtų.
Teip trečiam bešnekant gaidys užgiedojo, ir vėl paukščiai kaukdami nulėkė, iš kur buvo atlėkę. Pajuto moteriškė, kad jau rasa krinta, pasitepė akis ir praregėjo. Tos rasos prisisėmė į puodelį, kurį su savim turėjo, ir nuėjo į miestą. Kokį tik neregį sutinka, tam patepa, ir tas praregi. Pradėjo žmonės, o ypač neregiai, kuriuos išgydė, garsyti, kad yra didelė daktarka. Paskui ji su tuo medžiu pradėjo gydyt kurtinius, o tą ekmenį atvertė. Kada pradėjo tekėt šaltinis – ir visokius ligonius, koki tik ateidavo, gydyt! Tada karaliaus dukterį išgydė ir daugybę žmonių. Tada kas tik gyvas kėlė aukštyn žmoną, kuri pirma niekam neverčiausia buvo, kol biedna buvo, ale kada prabagoto, tai visų guodojama pasidarė.

PATEIKĖJAS: Antanas Petraitis

FIKSUOTOJAS: Kostas Stiklius

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Paberžupiai, k. dal., Kudirkos Naumiesčio sen., Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Paberžupių k., Naumiesčio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 73-74, Nr. 18
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 18
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal