Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6727&FId=9541&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kad kitą kartą gyveno diedelis ir bobutė. Iki pačiai senatvei buvo juodu bevaikiai, bet niekad nepaliovė Dievo prašyti, kad jiems suteiktų kokį vaikelį. Kartą ateina pas juodu ubagaudamas kokis senelis ir įsišnekus, jog juodu bevaikiai, ubagėlis juodviem davė rodą:
– Kada tik judu norėsita bezdėti, bezdėkita visada į užsiūtą rankovę, o paskui tą rankovę grūskita į piestą, o patys regėsita, jog Dievas išklausys.
O teip ir padarė. Pasikabino ant sienos rankovę ir, kada tik norė bezdėti, visada bezdėdavo į rankovę. Palaukus ar mėnesį laiko, jau rankovė buvo pilna pribezdėta. Tada pradėjo grūsti, į piestą įdėję. Begrūdžiant pasidarė mažas vaikytis, kaip nykštys. Toliau pradėjo augti ir užaugo didelis, kaip gers patarpęs piemuo.
Vieną kartą diedukas ir bobutė išvažiavo į viešius ant kelių dienų, o tam vaikui Jonukui liepė daboti žąsis, kad neužšaldytų kiaušinius, nes žąsys tuokart perėjo. O jis teip darė: žąsis iš lastų eina pasivaikščiot, o jis neleidžia, nes bijo, kad kiaušinius neužšaldytų. Jei žąsis neatlaiko, išbėga į lauką, tai kuri išbėga, tai jis ant jos vietos tupi ir peri. In tą tarpą, jam beperint, parvažiuoja ir senukai ir randa jį betupint ant kiaušinių. Žinoma, daug jų sutrynė. Bobutė pradėjo rėkti:
– O tu, vaikeli, tai jau kiaušinius sutrynei!
Teisybė, sutrytų buvo ar pusė.
– Na, daugiau teip nepadarysiu, – atsakė Jonas.
Parėjus Jonui į vyrus, senukai pradėjo jį ženyti. Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu. Nu¬važiavus pas mergą, pradėjo tarti ir mylėti jaunikį ir piršlį mergos tėvai. Atnešė bliūdą varškės ir pintinę, pilną privirtą kiaušinių. Jonukas labai godžiai valgė, net sarmata buvo žiūrėti, o ypač svečiuose, dagi pas mergą. Piršlys, kaipo sargas jaunikio, mina Jonui ant kojos, kad teip godžiai nevalgytų. Jonas, ženklą jausdamas, mislino, kad jį da labjau ragina valgyti, ir lyg pasikusydams da labjaus valgė. Pavalgę sutarė da antru kartu atvažiuoti – subaigti tarti – ir išvažiavo namo. Antru kartu važiuojant, piršlys pasakė:
– Kad tu, Jonuk, svečiuose teip godžiai nevalgyk, lyg būk būtum kelias dienas nevalgęs, arba namie gerai pavalgyk.
Tuokart senukė girdėdama įdėjo jam kupkelę varškės, sakydama:
– Jonuk, kaip nuvažiuosi, užlindęs kur už sąsparos užkąsi.
Nuvažiavęs pas mergą, neužsimiršo Jonas savo varškės užkąst. Nubėgo už sąsparos ir valgo, bet, greitai valgydamas, labai apsidrabstė. Teip ir įėjo į vidų. Vienok mergos tėvai, nieko nežiūrėdami, sutarė veseliją padaryti ir ant pradžios Jonui davė pasogos karvelį. Jonas, padėkavojęs už dovenas, įkišo į maišą ir išvažiavo namo. Parvažiavęs namo tuo gyrėsi senukei:
– Oi mamyte, ką aš gavau pasogos!
Žiūri – jau maiše karvelis užtroškęs.
– O tu vaikeli, tau reikėjo prisirišt su šniūreliu už kaklo, kitą galą prie vežimo – jis pats būt parlėkęs, o paskui būtume į klėtką įleidę, tai būtume pasidžiaugę.
– Na, mama, gerai, kitąsyk teip padarysiu, – atsakė.
Nuvažiavus Jonui pas mergą užsakų paduoti, vėl jį uošvis apdovenojo: davė lašinių paltį. Bet tą teip padarė, kaip motina liepė. Pririšo virvę prie palties, o kitą galą prie vežimo. Bet paltis nelėkė, tik paskui vežimą per purvyną slinko. Parvažiavęs namo atrišo nuog vežimo, o atnešęs į sūridžiovę, norėjo ją įkišti*. Motina pamačius sako:
– Vaikeli, ką tu darai?! Nešk ant aukšto ir pakabyk po karčia, kur mėsa kybo. O vežanties namo nereikėjo vilkti paskui vežimą, tik dailiai į vežimą įdėjus ir parsivežti.
– Gerai, mama, kitąkart teip padarysiu.
Nuvažiavęs ant paskutinos pas mergą sutarti, kaip padaryti veseliją, gavo nuog uošvio karvę. Važiuodamas namo, pagriebęs karvę įsimetė į vežimą – nes kernezas drūtas buvo – ir važiuoja. Parvažiavęs namo, užnarinęs karvei virvę, užtraukė ant aukšto ir kabina po karčia mėsos pakabytos. Motina pamačius sako:
– Vaikeli, ką tu darai?! Tau reikė nuvest į tvartą, pririšt ir pašert šienu.
– Na, gerai, mama, kitąsyk teip padarysiu.
Veselijos laikui atėjus, Jonas rengėsi su svotais važiuoti į šliūbą. Po šliūbui parsivežė pačią į savo namus. Nespėjo įvažiuot į kiemą – pagriebęs pačią, nunešė į tvartą, pririšo ir pašėrė šienu. Motina šen bėgus, ten bėgus klausia:
– Kur marti?
Jonas sako:
– Mama, kaip liepei, teip padariau: antai – tvarte pašėriau.
– O tu vaikeli, aš tau sakiau, karvei teip padaryk, o marčią reik nuvesti į seklyčią.
Po veselijai Jonas, kaip žmogus, pradėjo pas pačią eit gult, bet pati jo, matydama, kad jis toks durniukas, mislina sau viena: „Aš jį vis paliksiu, ir gana. Kaip aš su juom gyvęsiu?“
Vieną kartą guli juodu svirne, o ji jau buvo pasirengus pabėgti nuo jo, ir sako:
– Ar žinai, Jonuk, ką? Aš teip noriu į lauką išeiti.
– Gerai, – sako Jonas, – tik tu paimk galą juostos ir eikie, o aš kitą galą palaikysiu, mat labai tamsu, kad tropytum sugrįžti.
Paėmus galą juostos, išėjo iš svirno ir pririšo ožkai už ragų, kuri visada gulėdavo ant priesvirnio, o pati sau išbėgo pas savo tėvus.
Jonui nusibodo pačios belaukiant sugrįžtant, pradėjo traukt juostą. Ožka pradėjo bliaut: meee... Jonas sako:
– Meksi, nemeksi, akšę!
Įsitraukė į svirną ir – į lovą. Ale čiupinėja – vilnota. Palikęs lovoj ožką, nubėgo pas motiną pasiskųsti, kad jo pati persimainė, esanti dabar vilnota. Motina sako:
– Ką darysi, vaikeli, kokią vedei, tokią ir mylėk...

PATEIKĖJAS: Karnauckienė

FIKSUOTOJAS: Juozas Kovas

FIKSAVIMO METAI: 1898-1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Griškabūdis, sen., , Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Griškabūdžio apyl., Naumiesčio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 87-90, Nr. 32
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 32
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

PASTABOS: įkišti – Bs. skl. įtupdyti

Spausdinti

Atgal